Ministrų kabinetas buvo sutaręs dėl pensijų kompromiso, tačiau Seime jis išardytas.
Mėgindami išplėšti kelis šimtus milijonų trūkstamų litų iš prabangos mokesčių ir pervedimų į privačius pensijų fondus, konservatoriai pykdo koalicijos partnerius liberalus. Pastarieji atsakydami boikotuoja ir jiems neparankius, ir kitus su biudžetu susijusius įstatymus, o konservatoriams tenka remtis opozicijos balsais.
Tokios valstybės biudžeto ir „Sodros“ skylės lopymo peripetijos antradienį išryškėjo Seime. Konstruktyvumu nepasižymėję valdantieji, liberalų teigimu, sės prie stalo iš naujo rinkti visiems priimtinos dėlionės.
Jei nepavyks ir chaosas užsitęs, koalicijai gali tekti grįžti prie greitų ir paprastų avarinių variantų, kaip didesnis PVM.
Seimo konservatoriai antradienį palaikė opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos iniciatyvą svarstyti progresinius mokesčius įvedantį įstatymą. Už tai pasisakė 23 iš 37 balsavusių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių. Prieš buvo vienintelis Mantas Adomėnas. Tiesa, susilaikė vieni autoritetingiausių TS-LKD narių, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Audronius Ažubalis, Arvydas Anušauskas – iš viso 13. Svarstymas atidėtas iki pavasario sesijos, tačiau šis valdančiųjų žingsnis erzina liberalus. Pastarieji ir be to kelia klausimų dėl koalicijos tvarumo. Pasak Liberalų sąjūdžio (LS) pirmininko Eligijaus Masiulio, liberalams nepriimtina, kai dėl vienų įstatymo projektų „surenkama dauguma socialdemokratų ar „Darbo“ partijos gretose, o kitais [klausimais] balsuojama kartu su liberalais“.
Ieškoti paramos opozicijoje konservatoriams teko po to, kai LS bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) parlamentarai antradienį Seime blokavo konservatorių siūlytus taupymo projektus. Liberalai posėdyje atvirai teigė, kad pasiūlymų nerems, kol konservatoriai neatšauks planų vieneriems metams naikinti pervedimų į privačius pensijų kaupimo fondus. Tai numatantis projektas antradienį priimtas priešinantis tik liberalams, o konservatoriai ir opozicija pasisakė už. Liberalai nepatenkinti ir tame pačiame posėdyje priimtais svarstyti automobilių ir nekilnojamojo turto bei palūkanų apmokestinimo įstatymų projektais, kurie turėtų būti priimti kartu su biudžetu.
Raktas – mažųjų rankoje
Paradoksalu, tačiau tokiose situacijose daugiau kozirių savo rankose laiko mažesnės partijos, galinčios manipuliuoti pasitraukimu iš koalicijos, teigia Kauno technologijos universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius.
Tiesa, E. Masiulis teigia, kad jo partija „su visa atsakomybe supranta, kad dabartinės Vyriausybės griūtis būtų labai didelė pasekmė visai ekonomikai ir ne visai geras signalas tarptautinėms rinkoms, todėl vis dar esame nusiteikę kompromisų paieškoms ir konstruktyviems sprendimams, bet norime, kad toje diskusijoje būtume lygiaverčiai partneriai, o ne šuns penkta koja“.
LiCS lyderis Algis Čaplikas taip pat neskubina įvykių ir teigia, kad dalyvavimas koalicijoje priklauso nuo tolesnės mokesčių svarstymo eigos.
A. Krupavičiaus manymu, Vyriausybei nesubyrėti ir sėkmingai priimti kitų metų biudžetą padėti gali prezidentė Dalia Grybauskaitė, iki šiol nuolat rėmusi konservatorių ir liberalų tandemą. Kaip tik antradienį šalies vadovės patarėjo Nerijaus Udrėno lūpomis pranešta, kad Prezidentūra valdančiųjų konflikte palaiko mažesniuosius koalicijos partnerius – prezidentė nepasirašytų įstatymo laikinai sustabdyti pervedimus į privačius fondus.
Ar prisižais konservatoriai?
Vyriausybė, grąžinusi Seimui patobulintą biudžeto projektą, siūlė sumažintą pensijų dalį atkurti tik 50 proc. Tačiau parlamento valdantieji, išryškinę savo atsiskyrimą nuo Vyriausybės, nusprendė verčiau laikytis pažado nuo kitų metų pensijas atkurti 100 proc. Jie verčiau mėgina vieneriems metams panaikinti pervedimus į privačius pensijų fondus. Tai būtų nenaudinga dirbantiems ir pensijas dar tik kaupiantiems žmonėms.
Politologas ir IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas teigia, kad Seimo konservatoriai, stengdamiesi įtikti tradicinį jų elektoratą sudarantiems pensininkams, be to, pritarę progresinių mokesčių svarstymui, gali iššvaistyti kitų gyventojų grupių paramą.
Konservatorių rinkėjai, pasak politologo, gali migruoti į liberalių partijų, ypač naujai kuriamos „Sajungos TAIP“, aruodus. T. Janeliūno vertinimu, tai, kad už konservatorius balsuoja daugiausia pensininkai, yra mitas – apie du trečdalius partijos rinkėjų sudaro kitos visuomenės grupės.
Tačiau Kauno technologijos universiteto profesorius, politologas A. Krupavičius pabrėžia, kad progresinių mokesčių svarstymas atidėtas pavasario sesijai ir šis konservatorių žingsnis didelės įtakos jiems neturės. Jo manymu, progresinių mokesčių įstatymo projektas nėra tinkamai subrandintas ir šios kadencijos Seime priimtas nebus.
Be to, A. Krupavičiaus vertinimu, prisidėjimas prie progresinių mokesčių iniciatyvos gali konservatoriams nebent padėti, nes „socialiai pažeidžiamos“ grupės sudaro maždaug pusę šios partijos elektorato.
