Naujaisiais mokslo metais ir aukštosios, ir profesinės mokyklos laukia pirmakursių, o verslininkai tikisi sulauksiantys reikalingų darbuotojų. Kol kas trūksta inžinerinių specialybių specialistų, tačiau pastebima, kad šie mokslai populiarėja. Kokias studijas šiemet rinkosi panevėžiečiai?
Miesto aukštųjų mokyklų vadovai teigia, kad jaunimas vis dažniau renkasi technologinius mokslus. U.Mikaliūno nuotr.
Populiarumas auga
Mieste dirbančiai ne vienai moderniai įmonei reikalingi inžinerinių specialybių darbuotojai, tad jos suinteresuotos gerų specialistų rengimu. Aukštųjų mokyklų atstovai teigia, kad į aukštesnes pozicijas veržiasi technologiniai mokslai.
Pasak Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės Daivos Žostautienės, šalyje buvo daryti tyrimai, ką jaunimas norėtų studijuoti. Paaiškėjo, kad situacija gana optimistinė. Populiariausios, palyginti su visos šalies situacija, apskrityje buvo biomedicina ir technologijos mokslo kryptys. Jas jaunimas norėjo rinktis, tačiau tai nereiškia, kad tuos dalykus tikrai studijuos.
Socialiniai mokslai vis dar labai populiarūs, tačiau gerokai atsilieka nuo Lietuvos vidurkio: šalyje – beveik 40 procentų, o Panevėžio apskrityje nesiekia ir 30 procentų.
Dekanė sako, kad praėjusią savaitę iki pernykščio visų studijų programų pirmakursių skaičiaus trūko tik 7 studentų, tačiau dar vyko priėmimas į magistro studijas ir institucinis priėmimas. Nors skaičiai dar kito, tačiau jau turėta daugiau nei 100 pirmakursių ir dar kone 30 buvo priimta į aukštesnius kursus.
Šiemet fakultete gautos 7 tikslinių studijų vietos. D. Žostautienės teigimu, prašyta devynių, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija skyrė finansavimą tik trims. KTU išnaudojus ne visas vietas, susitarta ir 4 papildomos skirtos Panevėžiui. Tad mūsų mieste bus daugiau nei dvigubai vietų, nei skirta ministerijos.
Didžioji dalis studentų įstojo į valstybės finansuojamas vietas. Mažiausiai studentų mokės už technologijos mokslų studijas. D. Žostautienės teigimu, tai parodo tam tikrą lygį, nes universitetuose gauti valstybės finansuojamą vietą sudėtingiau nei kolegijose. Šiemet mokytis fakultete panoro pažangesni jaunuoliai.
Pasak dekanės, akivaizdu, kad yra kokybinis šuolis. Beveik į visas studijų programas mažiausi stojimo į valstybės finansuojamą vietą balai šiemet aukštesni nei pernai, o į kai kurias – net gerokai.
D. Žostautienė džiaugiasi, kad daugelis studentų bus motyvuoti, smalsūs. Tokie privers pasitempti ir dėstytojus. Tiesa, dėl to teko paaukoti kiekybę – dalis potencialių studentų dėl aukšto balo atkrito. Studijos, priklausomai nuo mokslo krypties ir pakopos, fakultete kainuoja nuo 1 248 iki 3 219 eurų.
Nors šalyje magistrantūros studijos tarsi praranda susidomėjimą, tačiau Panevėžyje šiemet padaugėjo norinčiųjų studijuoti magistrantūroje. Pasak D. Žostautienės, tai veikiausiai lėmė kelios priežastys. Visų pirma, kuriama pridėtinė vertė. Be to, kai kurie darbuotojai suprato, kad trūksta žinių, ir panoro kelti kvalifikaciją. Pavyzdžiui, baigusiajam technologijos mokslus prireikė vadybos žinių.
„Nenori studijuoti bet ko. Eina studijuoti, nes reikia tokių kompetencijų“, – D. Žostautienė mano, kad žmonės pragmatiški ir todėl renkasi magistrantūros studijas.
Bakalaurų bus mažiau, nei norėta. Dekanės manymu, tai lėmė ir jaunimo noras atitrūkti nuo tėvų.
Panevėžio spaudos klube aptartos idėjos, kaip skatinti žmones rinktis inžinerines specialybes. Iš kairės: KTU vykdomasis direktorius Domas Sidaravičius, KTU rektorius Petras Baršauskas, miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, klubo pagrindinės organizatorės UAB „ON Media“ vyriausioji redaktorė Brigita Sabaliauskaitė, generalinė direktorė Rita Osteikienė.
Situacija keičiasi
Panevėžio kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas sako, kad, vakar dienos duomenimis, buvo pasirašyta apie 460 sutarčių ir dar atėjo jaunuolių. Pernai spalio 1 dieną kolegija turėjo 472 studentus.
Populiariausios studijų kryptys – biomedicina ir technologijos mokslai. Direktoriaus teigimu, anksčiau pirmavę socialiniai mokslai populiarūs, tačiau nebedominuoja. Tai, jo manymu, lėmė daugybė faktorių. Visų pirma, jaunimas suprato, kad socialinių mokslų žinių gali gauti ir besimokant, pavyzdžiui, biomedicinos. Tad studijuoti atskirai ne visada verta. Be to, kolegija visuomenę supažindino su savo praktinių mokymų baze.
Šiemet kolegija gavo 20 daugiau valstybės finansuojamų vietų nei pernai. Pasak E. Žukausko, pastaruosius kelerius metus maždaug pusė šios įstaigos studentų įstoja į valstybės finansuojamas vietas.
Kiek tenka mokėti už studijas, priklauso nuo mokymo programos. Kaina svyruoja nuo maždaug 800 iki daugiau nei 4,6 tūkst. eurų. Konkursinis balas stojant į kolegiją buvo 1, tačiau ir čia ateis labiau motyvuoti studentai. Turintieji aukščiausius balus įstojo į biomediciną ir inžinerines specialybes.
Be to, jau kurį laiką pastebima, kad studijuoti ateina vyresni. Apie 30 procentų studentų yra 25 metų ir vyresni. Kitaip tariant, puikiai suvokiantys, ko nori gyvenime.
Pasak E. Žukausko, nežinoma, kiek neperkopė nustatytojo balo, tačiau kartais tenka išgirsti, jog daliai žmonių užkertamas kelias studijuoti. Jo teigimu, įstatymų nustatyta tvarka rezultatus galima pasigerinti mokantis Suaugusiųjų mokymo centre.
„Tas balas nėra slenkstis, uždarantis kelią. Susitvarkyk paauglystės klaidas ir bandyk vėl“, – pataria Panevėžio kolegijos direktorius.
Yra ir gerų, ir taisytinų dalykų
Nors situacija pamažu keičiasi, tačiau įmonėms dar trūksta inžinierių. Neseniai Panevėžio spaudos klubas tęsė tradicijas skatinti verslo, politikos, žiniasklaidos dialogą. Šį kartą susitikimo tikslas buvo aptarti idėjas, kaip skatinti jaunus žmones rinktis inžinerines specialybes ir studijas KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete.
Renginyje dalyvavęs KTU rektorius prof. Petras Baršauskas sako, kad būtų tragedija naikinti mieste fakultete, nes čia geras verslas, yra puikių įmonių, o joms reikia specialistų. Jo teigimu, atėjo laikas, kai viena aukštoji mokykla nieko nepakeis – būtina bendradarbiauti su verslu. Jaunimas, baigęs mokslus, turi žinoti apie karjeros galimybes savame mieste.
„Geros programos neužtenka. Turi jausti, kad baigus bus gera darbo vieta“, – tvirtina rektorius.
KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė D. Žostautienė džiaugiasi, kad studentai motyvuoti ir smalsūs.
Pasak jo, iš pokalbių su jaunimu susidaro įspūdis, kad į Vilnių jie veržiasi todėl, jog mato galimybę įsidarbinti. Be to, kad jaunuolius trauktų techniški mokslai, reikia su jais dirbti nuo mažumės. Panevėžyje tam tikrose srityse tai ir daroma, tačiau situacija galėtų būti geresnė.
„Schmitz Cargobull Baltic“ įmonės vadovas Raimundas Petrauskas sako, kad Panevėžyje robotika aukšto lygio, tačiau kai kurių sričių situacija galėtų būti geresnė. Tad verslas su mokslu galėtų pasvarstyti, kaip keisti padėtį.
Įmonė puoselėja idėją suburti stiprų darbuotojų branduolį – iki 30 inžinierių konstruktorių, kad galėtų darbuotis, kurti savo produktą. Kad tai įvyktų, pasak R. Petrausko, kol kas nėra pagrindo – ieškant jaunų, perspektyvių inžinierių susiduriama su sunkumais. Jo teigimu, ar realizuos šią idėją, labai priklausys nuo kelerių ateinančių metų.
Vadovo manymu, gerai, kai studijuoti ateina motyvuotesni, smalsesni studentai, tačiau reikia žiūrėti, kurias specialybes jie renkasi. Jo teigimu, mechanikos, transporto inžinerijos specialistai bus paklausūs ir po 5–10 metų. R. Petrausko manymu, ta specialybė neįvertinta. Mokytis nėra lengva ir einama lengviausiu keliu.
Pasak vadovo, mokslo ir verslo sąlyčio tašku galėtų būti problemų sprendimas – verslas išsako, mokslas sprendžia.
„Kalnapilio-Tauro grupės“ įmonės gamybos direktorius Antanas Laučys mano, kad kiekvienos srities specialistas gali tobulėti. Jo teigimu, norėtųsi, kad pagal rinkos aktualijas būtų keičiamos mokymosi programos, kad jos būtų priartintos prie verslo. Tačiau verslininkai puikiai supranta: rinka labai dinamiška ir tokį norą universitetams ypač sunku įgyvendinti.
Pasak A. Laučio, pasikeitus aplinkybėms, neužtenka parašyti gerą programą, reikia dėstytojų, mokymo bazės, o ir pats mokymasis ir užtrunka. Per tą laiką situacija gali pasikeisti.
Jo teigimu, įmonė svarsto galimybę išsirinkti vieną ar du studentus ir suteikti jiems šansą mokytis, atlikti praktiką įmonėje, dirbti.
Ateina ir dėl pomėgių
Jau ne vienerius metus stebima tendencija, kad į profesines mokyklas ateina dešimtys mokinių, baigusių aukštąsias mokyklas. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė D. Žostautienė sako nematanti problemos. Jos teigimu, reikėtų žiūrėti, ar jie ateina dėl to, kad neturi amato, ar kad nori pagilinti žinias. D. Žostautienė teigė žinanti atvejų, kai žmogus, turintis verslą, mokėsi profesinėje mokykloje, kad pagilintų konkrečios profesijos žinias.
„Blogai, kai žmogus nerado vietos po saule, bet tai nereiškia, kad visi eina tokiu keliu“, – sako ji.
Ji teigė pažįstanti su ne vieną žmogų, kuris mokosi ne dėl profesinės mokyklos diplomo, o norėdamas realizuoti save. Pavyzdžiui, traukia koks nors pomėgis, tačiau trūksta žinių.
Panevėžio kolegijos direktorius E. Žukauskas mano, kad įtakos turi ir aplinkos pasikeitimas. Dabar yra daug galimybių keliauti, dirbti. Žmonės apskaičiuoja, kiek kainuotų mokslas, koks atlyginimas lauktų ir pan.
Kad profesinio mokymo siekiama dėl įvairiausių priežasčių, patvirtina ir profesinio mokymo įstaigos. Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla šiemet sulaukė apie 200 mokinių. Didžioji jų dalis – miesto gyventojai. Čia mokysis daugiau nei 20 turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą.
Pasak mokyklos direktoriaus Tautvydo Anilionio, daugiau nei 10 žmonių pasirinko kostiumo dizaino ir aprangos stilistikos pagal siuvėjo mokymo programą. Direktorius sako, kad, subjektyvia jo nuomone, tai patrauklu ir gana moteriška, todėl moterys ir renkasi. Esą vyrui patinka, kai sutuoktinė moka siūti. Be to, tai saviraiška. O siuvimo kursai – brangūs, o čia suteikiama ir dizaino žinių.
Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula sako, kad turi jau daugiau nei 500 mokinių, o planuota 450. Apie 50 procentų studentų yra miesto gyventojai, kita dalis atvykusi iš apskries ir aplinkinių rajonų – Anykščių, Kėdainių, Radviliškio. Patrauklu, kad 40 km važiavimo išlaidas kompensuoja miesto Savivaldybė.
Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius B. Sadula (viduryje) sako, kad šiemet kelios dešimtys moksleivių yra baigę aukštąsias mokyklas.
Kasmet apie 5–10 procentų šios mokymo įstaigos absolventų, įgiję profesiją, pasuka į aukštąsias mokyklas. Šiemet čia mokysis apie 40 turinčiųjų aukštojo mokslo diplomą. Pasak B. Sadulos, situacija labai įvairi. Moterys renkasi su grožiu susijusias specialybes, o vyrai – su automobiliais.
„Tokia įvairovė, kad net stebiesi“, – apie priežastis, paskatinusias rinktis profesinį mokymą, kalba direktorius.
Turintieji verslą nori pagilinti konkrečios profesijos žinias, kai kam tai – pomėgis. Kai kuriems, direktoriaus manymu, tai tarsi ir mados reikalas.
Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykloje apie 150 mokinių, tačiau dar vyksta priėmimas. Čia taip pat yra keletas baigusiųjų aukštąjį mokslą.
Kvalifikaciją siekiama įgyti ir Panevėžio darbo rinkos mokymo centre. Jo direktorius Valentinas Masilionis sako, kad tikrai ne didžioji dalis žmonių ateina turėdami aukštojo mokslo diplomą. Šios mokymo įstaigos duris praveriama, jo teigimu, turint kelis tikslus. Viena grupė ateina įgyti kompetencijos, be kurios negali atlikti tam tikrų darbo funkcijų ir kurių nesuteikia joks diplomas. Antra grupė nori tobulinti kvalifikaciją, trečia – įgyti kvalifikaciją, persikvalifikuoti.
„Ateina ir baigusiųjų aukštąsias mokyklas, bet tikrai ne dauguma. Galbūt gausiausia antroji grupė“, – sako jis.
Direktoriaus manymu, gerai, kai žmogus turi verslą ir nori daugiau apie jį žinoti. Pavyzdžiui, yra viešojo maitinimo įstaigos savininkas ir trokšta įgyti daugiau specifinių konkrečios profesijos žinių. Kiti gal nori dėl įvairiausių priežasčių keisti darbą . Pasak V. Masilionio, nei girti, nei smerkti nereikėtų – tai kiekvieno asmeninis reikalas. Jo teigimu, dažnai sakoma, kad jei į profesines mokyklas ateinama turinčiųjų aukštojo mokslo diplomą, kyla mokyklų prestižas. Direktorius tvirtina nepritariantis tokiai nuomonei. Jo manymu, nei jis kyla, nei menksta.
Daiva SAVICKIENĖ 
