Žiniasklaidoje ir įvairiose informavimo priemonėse policijos pareigūnai ir bankų atstovai nuolat primena, kad negalima atskleisti savo asmens duomenų ir elektroninės bankininkystės kodų, tačiau vis dar nemažai lengvatikių, susigundę galimybe lengvai užsidirbti kelis šimtus litų, juos pasako nusikaltėliams.
Gundė internete
Devyniolikametis panevėžietis, iš patiklių merginų išviliojęs jų bankininkystės duomenis, iš greitųjų kreditų bendrovių paimdavo nemažas sumas ir jas pralošdavo kazino.
„Labas, siūlau užsidirbti papildomų pinigų…“ – tokius ir panašius laiškelius gaudavo įvairiuose socialiniuose tinkluose užsiregistravusios merginos, kiek rečiau – vyrai.
Panevėžietis R.B. dažniausiai prisistatydavo darbdaviu ar mergina ir pasiūlydavo užsidirbti kelis šimtus litų. Apgavikas pasakodavo, kad jam tereikia pasinaudoti kito žmogaus banko sąskaita: neva Mokesčių inspekcija areštavo sąskaitą, o jam būtina pervesti pinigus.
O už galimybę pasinaudoti sąskaita R.B. siūlė tam tikrą mokestį.
Neva nenorėdamas tiems žmonėms suteikti papildomų rūpesčių, sukčiautojas paprašydavo atsiųsti jam savo internetinės bankininkystės duomenis, kad pats galėtų tvarkyti sąskaitas.
Lengvatikių, kurie susigundė lengvu uždarbiu, visoje Lietuvoje buvo daugiau kaip dvi dešimtys. Tarp nukentėjusiųjų – daugiausia jaunos merginos ir moterys, dauguma – studentės. Stebina tai, kad lengvais pinigais susigundė ir medikai, pardavėjai, konditeriai, kasininkai.
Keitė taktiką
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorės Gailutės Vilkienės teigimu, R.B. pažintis megzdavo internete. Nors apgaudinėjimo schema būdavo panaši, ne visada jis elgdavosi taip pat.
„Merginos ar moterys pateikdavo jam savo elektroninės bankininkystės duomenis ir laukdavo pinigų, o šis ne tik pasisavindavo tai, kas būdavo sąskaitoje, bet ir iš greitųjų kreditų bendrovių imdavo paskolas. Kai kurie nukentėjusieji iš karto suprasdavo apgaulę ir spėdavo užblokuoti savo sąskaitą.
Vėliau sukčius griebėsi kitos taktikos: sužinojęs kodus ir slaptažodžius, iš karto pakeisdavo pagrindinį slaptažodį, o kol nukentėjusieji susivokdavo ir nueidavo iki banko, R.B. jau būdavo atlikęs savo darbą.
Iš greitųjų kreditų bendrovių jis imdavo visada tokią pačią sumą – 750 litų, bet vėliau jo apetitas išaugo iki tūkstančio ar dviejų. Jis ne tik pasinaudodavo svetimais elektroninės bankininkystės duomenimis, bet ir kviesdavo bendradarbiauti – ieškoti kitų aukų.
Viena nepilnametė, neturėdama savo vardu elektroninės bankininkystės paslaugos, padiktavo mamos“, – pasakojo G.Vilkienė.
Antroje byloje, kuri turi tuoj pasiekti teismą, sukčius kaltinamas ne tik elektroninės bankininkystės duomenų pasisavinimu, bet ir reikalavimu atidaryti elektroninės bankininkystės sąskaitą.
Daug lengvatikių
Pasak prokurorės, kol nukentėjusieji sužinodavo, kad negaus žadėtų pinigų ir yra skolingi, praeidavo nemažai laiko: greitųjų kreditų bendrovės laiškus, raginančius susimokėti skolas, siųsdavo tik po kelių mėnesių, kai būdavo pradedami skaičiuoti delspinigiai.
Jau du kartus už panašias veikas teistas R.B. policijos pareigūnų buvo sulaikytas pernai lapkričio viduryje.
Teisme atsidūrė viena baudžiamoji byla, kurioje R.B. kaltinamas apgavęs 21 nukentėjusiąją, kitoje, dar nebaigtoje tirti byloje, dėl padarytų analogiškų nusikalstamų veikų jau gauti 24 nukentėjusiųjų pareiškimai.
„Mūsų visuomenėje yra labai daug naivių žmonių, besitikinčių kone veltui laimėti šimtus ar tūkstančius litų, tarp jų nestinga ir jaunimo, ypač ieškančio darbo ar bet kokio pajamų šaltinio.
Jauni žmonės, besilankantys interneto svetainėse, dažnai susigundo siūlomu lengvu uždarbiu ir net nesusimąsto, kad gali būti apgauti sumaniai veikiančių sukčiautojų“, – teigė G.Vilkienė.
Panevėžiečiui, ką tik baigusiam vidurinę mokyklą, tikriausiai toliau mokslus teks krimsti įkalinimo įstaigoje.
Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą jam gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
