Pastaroji vasariška akcijų rinkų korekcija atskleidė aukštesnį dividendinių akcijų pelningumą.
Dividendinės akcijos yra tos, kurios turi ilgą dividendų mokėjimo istoriją. Dividendai siekia 5–10 proc. nuo akcijos rinkos kainos. Įmonės vadovybė turi patvirtinusi ilgalaikę dividendų mokėjimo politiką. Daugiausia dividendinių akcijų yra telekomunikacijos ir energetikos sektoriuose. Šie verslo sektoriai pasižymi nuolatiniu pinigų srautu, pelno maržomis, stabilia verslo aplinka. Reguliariai gaunamas įmonių pelnas yra nuolat paskirstomas akcininkams dividendų pavidalu.
Dividendai gali būti mokami kas ketvirtį, pusmetį ar metus, priklausomai nuo įmonės politikos. Šiuo metu stambesnių, žinomų įmonių metinis dividendinis pelningumas svyruoja tarp 6–10 proc. Pavyzdžiui, šis rodiklis „Frontier Communications Corp.“ (JAV) siekė 9,8 proc., „Windstream Corp.“ (JAV) – 8,7 proc., „France Telecom“ (Prancūzija) – 8,46 proc., „Deutsche Telecom“ (Vokietija) – 7,45 proc., „Telefonica SA“ (Ispanija) – 7,36 proc., EOAN (Vokietija) – 6,23 proc. Tai išties aukštas pelningumas, vertinant tai, kad minėtų įmonių rezultatai yra gerėjantys, pačios akcijų rinkos turi daugiau kilimo pažymių, dividendai mokami stabiliai. Šie nuolatiniai dividendai yra labai patrauklūs tiems investuotojams, kurie ieško investicijos, duodančios nuolatinių pajamų. Investuojant į dividendines akcijas svarbus yra ne tik dividendinis pelningumas, bet pačios akcijos rinkos kaina biržoje, nes kainos svyravimas yra pagrindinė rizika investuotojui. Šiuo metu akcijų rinka yra nukritusi, palyginti su metų pradžia: pagrindinis JAV akcijų indeksas S&P 500 smuko 2,02 proc., o Europos pagrindinis indeksas Eurostoxx50 – 7,75 proc. Tai daugiausia yra paveikta sezoniškumo, nes įprastai akcijų rinkos vasaros metu turi tendenciją koreguotis žemyn, o rudens pradžiose investuotojai ir pinigai vėl grįžta į akcijų rinką. Beje, dividendinių akcijų rinkos kaina turi savybę svyruoti nedaug (mažiau nei visa akcijų rinka). Taigi, šiuo metu yra tikrai palankus metas rinktis dividendines akcijas, kurių akcijų kaina yra žema, perspektyvos geros, o dividendinis pelningumas yra gana aukštas.
Kapitalo rinkos naujienos
Paliko. Rugpjūčio mėnesio 10 dieną JAV Federalinis rezervų bankas (FED) paliko galioti 0,25 proc. palūkanų normą. FED vadovas Benas Bernanke pripažino, kad JAV ekonomika gali augti šiek tiek lėčiau, nei buvo prognozuota anksčiau.
Išbandymas. Europos Sąjungos atliktas bankų patikimumo testas atskleidė, kad iš tik septyniems 91 tikrinto banko gali prireikti papildomo kapitalo injekcijų, jei rinkos drastiškai kristų. Patikimumo testo neišlaikė penki Ispanijos bei po vieną Graikijos ir Vokietijos banką. Blogiausius duomenis parodė Vokietijos „HYPO Real Estate Holding“ bankas.
Viršijo lūkesčius. Preliminarūs antrojo ketvirčio Didžiosios Britanijos BVP duomenys viršijo analitikų prognozes. Antrąjį ketvirtį Didžiosios Britanijos BVP augo 1,1 proc., nors prognozių vidurkis buvo 0,6 proc.
Optimizmas. Europos Sąjungoje nauji pramonės užsakymai gerokai viršijo analitikų prognozes ir sudarė 3,8 proc. augimą, palyginti su praėjusiu mėnesiu.
Nuopuolis. „Goldman Sachs“ susitarė su JAV Vertybinių popierių priežiūros komisija dėl jiems skiriamos kol kas didžiausios istorijoje 550 milijonų JAV dolerių baudos. Šio banko antrojo ketvirčio rezultatai buvo kur kas prastesni, palyginti su pirmuoju, ir pelnas tesudarė 0,78 JAV dolerio akcijai, palyginti su 5,59 dolerio pirmąjį ketvirtį.
Sektoriaus apžvalga:
pieno perdirbimas
2010 m. yra ypač įdomūs Europos ir Lietuvos pieno perdirbėjams. Po sunkių 2008-ųjų bei pelningų 2009-ųjų stambiausios pieno pramonės įmonės Europoje toliau didina pardavimo apimtis.
Didžiausias Europos pieno perdirbėjas „Danone“ pranešė apie 11,2 proc. išaugusį pardavimą, Italijos „Parmalat“ grupės pardavimo apimtys padidėjo 9,6 proc.
Lietuvos pieno perdirbėjų pajamų augimas pirmą pusmetį buvo nevienodas, tai lėmė Rusijos draudimas įvežti pieno produktus bei aukštesnė žaliavinio pieno kaina (žr. 1 lentelę).
PZV – „Pieno žvaigždės“, RSU – „Rokiškio sūris“, ZMP – „Žemaitijos pienas“, VLP – „Vilkyškių pieninė“.
Pagal finansinius rodiklius Lietuvos pieno perdirbimo įmonės ir toliau išlieka mažiau įvertintos (žr. 2 lentelę).
Žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje stabilizavosi ir liepos mėn., palyginti su metų pradžia, nukrito 9 proc.
Žemesnės žaliavinio pieno kainos bei sezoniškumo efektas (pieno perdirbimo įmonės didžiąją dalį metinio pelno uždirba III–IV ketvirčiais) 2010 m. iš pieno perdirbėjų leidžia tikėtis labai palankių rezultatų.
