Per metus – penkiasdešimt susitikimų tam, kad gyventų blaivūs. Tiek savo ir likimo draugų labui nuveikė vienintelės Panevėžio rajone anoniminių alkoholikų (AA) grupės Naujamiestyje nariai. Praėjusį šeštadienį į klubo veiklos metinių proga surengtą atvirą susirinkimą galėjo ateiti visi, kuriems aktuali alkoholizmo problema.
Paminėjo sukaktį
Prie Naujamiesčio Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos salės, kurioje renkasi anoniminiai alkoholikai, šeštadienį išsirikiavo nemažai brangių automobilių. Iš jų lipo solidūs sostinės ir kitų miestų ponai ir ponios. Jie kažkada smarkiai gėrė, dabar gyvena blaivūs, o anoniminių alkoholikų klubai jiems padeda vėl nenupulti.
Naujamiestyje AA grupę subūręs vietos gyventojas anoniminių alkoholikų veikoje dalyvauja nuo 1998 metų. Vyras sako, kad čia tokiam klubui įkurti sunkiau nei mieste. Kaime viskas kaip ant delno, visi vieni kitus pažįsta, viską mato. Alkoholikai nenori viešumo, dažnas šalinasi bet kokios pagalbos, kuri gali atskleisti jo asmenį.
Į naujamiestiečio kvietimą susiburti iš pradžių niekas neatsiliepė, paskui atsirado vienas, po kurio laiko dar kitas susidomėjęs žmogus. Klubo įkūrėjas jo pusę metų neregistravo, nes norėjo įsitikinti, kad nariai rimtai nusiteikę lankyti užsiėmimus.
„Dabar dėl to esu tikras“, – sakė vyras.
Naujamiesčio AA klubo veikloje dalyvauja ne tik vietos gyventojai. Į susirinkimus atvažiuoja žmonių iš kitų Panevėžio rajono kaimų, taip pat iš miesto.
Jie dėkingi Naujamiesčio parapijos klebonui Raimondui Kazlauskui, kad leido naudotis parapijos namų sale, kad remia juos moraliai.
Kunigas pasigenda gailestingumo
Tarnaudamas Biržų rajone, Nemunėlio Radviliškyje, R. Kazlauskas padėjo įkurti anoniminių alkoholikų klubą „Santaka“. Naujamiesčio bažnyčios administratoriaus pareigas dabar einantis dvasininkas per pamokslus dažnai paragina problemų dėl alkoholio turinčiuosius ieškoti pagalbos.
Kunigas nesutinka, kad Lietuvos kaimas prasigėręs, kaip dažnai dejuoja politikai. R. Kazlauskas sako, kad kaime prie alaus barų ir parduotuvių iš „bambalių“ geriantys vyrai ir moterys tiesiog yra labiau matomi, o didelė miesto erdvė alkoholikus pridengia.
„Bėdų dėl alkoholio turi ir bedarbiai, ir inteligentai, ir verslininkai, ir valdžios žmonės. Prieš tą nelaimę visi lygūs“, – kalbėjo dvasininkas.
R. Kazlauskas nemano, kad alkoholizmo problemą išspręstų alaus barų panaikinimas kaimuose. Jis neabejoja, kad nuo alkoholio priklausomi žmonės ras, kur jo įsigyti: nebus oficialiai prekiaujama, pirks „pilstuką“.
„Blogai ne tai, kad išgeriama, o kad nejaučiama saiko, nėra gėrimo kultūros“, – mano jis.
Kunigui nepriimtina, kad visuomenė nepakanti suklupusiam žmogui, net jeigu jis ir atsikėlė, vis tiek primenama apie buvusį nuopuolį.
„Nusidėjusysis gali tapti šventuoju, o šventasis – nusidėjėliu“, – priminė dvasininkas.
R. Kazlauskas anoniminių alkoholikų klubus vadina gelbėjimosi ratu norintiesiems išsivaduoti iš pražūtingo potraukio.
Naujamiesčio AA klubo įkūrėjas sako, kad jų organizacija atvira visiems pagalbos ieškantiems alkoholikams, nesvarbu, kur jie gyvena. Klubo narių susitikimai yra uždari – juose dalyvauja tik vietinės grupės nariai arba šioje vietovėje esančių kitų grupių nariai.
Uždarų susirinkimų tikslas – suteikti AA nariams galimybę aptarti problemas, pasidalyti patirtimi, pastiprinti vienas kitą. Juose kalbama apie tai, ką galėtų suprasti tik alkoholikai.
Šių susirinkimų atmosfera laisva, kiekvienas grupės narys gali dalyvauti pokalbyje arba klausytis, jeigu nesinori kalbėti.
Pasak pašnekovo, nauji nariai tokiuose susirinkimuose gali užduoti pačius įvairiausius klausimus ir gauti atsakymus iš tų, kurie jau turi sveikimo nuo alkoholizmo patirties. Klubas garantuoja anonimiškumą.
Anoniminiai alkoholikai nėra susisieję su jokia organizacija. Jie patys išlaiko klubą.
Lietuvoje pirmieji AA klubai buvo įkurti 1988-ųjų birželį. Šiemet Lietuvos AA draugija minės 25-erių metų veiklos sukaktį. Šalyje veikia daugiau kaip 100 AA klubų.
Problemai suvokti – klausimai
Medikai teigia, kad priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl žmogui dažnai sunku suprasti, kai jis peržengia ribą tarp saikingo (kontroliuojamo) vartojimo ir priklausomybės. Kiekvienas vartojantysis svaigiuosius gėrimus rizikuoja būti priklausomas nuo alkoholio, bet ne su visais taip atsitinka.
Priklausomybę nulemia tam tikri rizikos faktoriai – socialinės aplinkos įtaka, asmenybės ypatumai, paveldimumas, alkoholio vartojimo tradicijos.
Priklausomybių ligų specialistai pataria sunerimti, jei alkoholis vartojamas nesaikingai, o paskui kyla kaltės jausmas, bijomasi pažvelgti žmonėms į akis, jeigu kitą rytą reikia „taisyti sveikatą“.
Jei dėl alkoholio vartojimo sulaužomi pažadai, jei ne kartą bandyta gerti mažiau, bet nesiseka suimti save į rankas, pasak specialistų, didelė tikimybė, kad problema jau įsisenėjusi.
AA klubai būsimiems nariams kelia tik vieną sąlygą – norėti mesti gerti.
Inga SMALSKIENĖ








