Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius negali pasirodyti pačioje gražiausioje miestelio vietoje Angelų slėnyje – čia jo tyko įpykę vietos gyventojai. Kuo žmonėms nusikalto šiaip jau taikus ir rūpestingas seniūnijos vadovas?
Miežiškių gyventojai A. Račinskas, M. Grižas ir T. Brazdžius piktinasi, kad seniūno atsiųstam traktoriui išgriovus patvanką upė virto bala. U. Mikaliūno nuotr.
Seniūną kala prie kryžiaus
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius negali pasirodyti pačioje gražiausioje miestelio vietoje Angelų slėnyje – čia jo tyko įpykę vietos gyventojai. Tačiau seniūnui nėra ramybės ir kabinete – aršiausieji veržiasi ir į jį.
A. Jacevičius gyventojų rūstybę užsitraukė praėjusį ketvirtadienį – į per miestelį tekančio Nevėžio paupį atvaręs traktorių ir išgriovęs gyventojų savavališkai pastatytą patvanką ties dar sovietmečiu įrengtu gelžbetoniniu slenksčiu.
Penktadienio rytą prie upės atėję miežiškiečiai nustėro – vanduo nuslūgęs per gerą metrą ir daugiau. Nei meškerės įmesi, nei nusimaudysi. Ir taip visoje pakrantėje, į vieną ir kitą pusę nuo Angelų slėnio.
Žmonės, susirūpinę, kad dėl deguonies stygiaus ims dvėsti žuvys, iškvietė Panevėžio aplinkos apsaugos departamento specialistus, puolė skųsti seniūną Panevėžio rajono savivaldybei, Seimo nariams, žiniasklaidai.
Penktadienį nuo pat ryto A. Jacevičiaus kabinete skambėjo pakelti gyventojų balsai.
Seniūnas A. Jacevičius tvirtina, kad elgiasi pagal įstatymus.
Aplinkosaugininkai ir rajono Savivaldybė užstoja seniūną. Pasak jų, šis veikė teisėtai – savavališkai statyti patvankų negalima. Tačiau gyventojai mano, kad seniūnui labiau nei įstatymo raidė rūpėjo kažkam įtikti. Tas kažkas esą seniūnui padejavo, kad jo vaikams nesaugu maudytis gilioje užtvankoje, ir pabaksnojo į gyventojų suręstą patvanką.
A. Jacevičius neneigia, kad buvo informuotas, jog pernai išgriauta patvanka vėl stovi, tačiau nesako, kas skundėsi.
„Kaip klebonas negali viešinti parapijiečio išpažinties, taip aš negaliu atskleisti informacijos šaltinio“, – paslaptingumu dar labiau gyventojų aistras kurstė seniūnijos vadovas.
Kaimiečių prie sienos remiamas seniūnas dievagojasi tik vykdęs įstatymų leidėjų valią, kaip ir priklauso neva pagal pareigas. Tačiau žmonės netiki.
Daug metų niekam neužkliuvo
Nevėžio gatvėje gyvenančio Algimanto Račinsko sodyba yra keli šimtai metrų nuo upės. Jis, kaip ir kiti šios gatvės gyventojai, kurių namai stovi pakrantėje, dažnai nueidavo prie upės maudytis, žvejoti. Vasarą prie vandens laiką leisdavo ir pas senelius į kaimą atvažiavę anūkai.
A. Račinsko žiniomis, patvanka užkliuvo vienam mažus vaikus auginančiam miežiškiečiui.
Praėjusį ketvirtadienį, kai seniūno atsiųsto traktoriaus kaušai suardė gyventojų betoniniame slenkstyje įtaisytas lentas, neleidusias vandeniui nutekėti, iš upės liko seklus, žolėmis apžėlęs upelis.
„Tą pačią dieną iš vandens pradėjo ropštis vėžiai, karšiai į žoles išneršė“, – „Sekundei“ dėstė prie upės atėję Marius Grižas ir Tadas Brazdžius.
Miežiškiečių teigimu, iki praėjusių metų užtvanka ties upės slenksčiu, vietinių vadinamu kriokliu, niekam nekliuvo. Pernai vienas gyventojas aplinkosaugininkams pasiskundė, esą dėl prie upės gyvenančių miežiškiečių patobulinto slenksčio pakilo vanduo pro jo sodybą tekančiu upeliu ir ėmė semti valdą.
Seniūnija medines lentas išmėtė, vanduo atslūgo, tačiau žmonės vėl jas susidėjo, kad upė būtų gilesnė ir joje būtų galima ne tik maudytis, bet ir pašokinėti nuo slenksčio betoninės sienos.
„Žinoma, negerai, jei vanduo būtų aukščiau už slenksčio betoninius vartelius, tačiau iki šiol jis buvo sulig jais. Vanduo nesėmė nė vienos sodybos“, – kalbėjo A. Račinskas.
Gyventojų teigimu, pernai dėl patvankos skundęsis vyras šiemet jokių pretenzijų nereiškė. Jų žiniomis, patvanka buvo nepatenkintas vienas iš miesto atsikėlęs gyventojas, kuris seniūnui pasiskundė, kad jo vaikams nesaugu maudytis gilioje upėje.
„Seniūnas bemat prisistatė ir išvertė patvanką. Matote, kaip dabar atrodo upė. Jos ir upe nebegalima vadinti, liko žolėmis apaugusi bala, o pernai rajono Savivaldybė ją valė už Europos Sąjungos pinigus“, – piktinosi vyrai.
Priekaištauja ir aplinkosaugininkams
Penktadienio rytą „Sekundei“ atvykus į Miežiškių seniūniją, iš seniūno kabineto sklido riksmai. Koridoriuje aiškiai buvo girdėti, kaip Gidas Fiodorovas bando aiškintis su A. Jacevičiumi, kodėl šiam užkliuvusi patvanka.
G. Fiodorovas ir jo sūnus Arnas – ne vieninteliai, nuo kurių A. Jacevičius sulaukė pylos dėl išgriautos užtvankos.
Iš seniūno kabineto išėjęs vyras netrukus grįžo su sūnumi Arnu – ir vėl užvirė ginčas su seniūnu. G. Fiodorovas priekaištavo, atseit šis be reikalo kaltina jo sūnų ties kriokliu pastačius patvanką. Vaikinas tikino esąs niekuo dėtas.
„Prisiek Dievu“, – liepė jam A. Jacevičius. Jaunuolis persižegnojo.
Seniūno teigimu, patvanka pastatyta be leidimo, pažeidžiant įstatymus, todėl jo pareiga ją nugriauti.
„Pernai iš Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gavau nurodymą ją likviduoti. Gyventojas skundėsi, kad dėl tos patvankos vanduo semia jo valdą. Neseniai gavau informaciją, kad patvanka vėl atstatyta. Negi lauksiu, kol aplinkosaugininkai skirs baudą. Nusiunčiau traktorių ir išardėm“, – aiškino A. Jacevičius.
Seniūnas nenorėjo atskleisti, kuris gyventojas skundėsi ir kokius nepatogumus jam sukėlė patvanka, tik patikino, kad ne tas, kuris pernai reiškė pretenzijas.
„Pastarasis dabar stojo į kitą barikadų pusę ir rėkia, kad nereikėjo liesti patvankos. Visiems geras nebūsi“, – atsiduso A. Jacevičius.
G. Fiodorovas sakė, kad pernykštis skundikas pats savo kanalizacija teršiantis vandenį. Gyventojai skundėsi aplinkosaugininkams, bet šie esą nereagavo.
Žuvims pavojaus neįžvelgia
Penktadienio rytą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Rimantas Rudzevičius su kolege ėmė vandens tyrimus deguonies kiekiui vandenyje išmatuoti.
Paaiškėjo, kad žuvims uždusti negresia – rasta 9,5 miligramo deguonies litre. Pasak specialisto, pavojus žuvims gresia, kai deguonies kiekis mažesnis nei 5 miligramai.
Aplinkosaugininkas pasakojo, kad Nevėžio upėje keli gelžbetoniniai slenksčiai pastatyti apie 1962 metus. Sovietmečiu Panevėžio pramonės įmonėms pritrūkus vandens, nuspręsta Kavarske užtvenkti Šventosios upę ir ant užtvankos pastačius siurblinę pumpuoti vandenį į Nevėžį.
Ši upė ir jos intakai ypač nusekdavo vasarą.
Penktadienį gyventojų iškviesti aplinkosaugininkai aiškinosi, ar nedūsta žuvys.
1962 metais Nevėžio nuotėkiui padidinti buvo įrengtas Kavarsko tvenkinys. Iškastu kanalu į Nevėžį tekėjo vanduo. Maždaug iki 2000-ųjų veikė vandens kėlimo stotis, Nevėžio upėje laikėsi normalus vandens lygis.
Po nepriklausomybės atgavimo siurblinė Kavarske veikė tik per sausras, o paskui ir visai nustojo veikusi. Vandens lygis Nevėžio upėje ėmė mažėti.
„Patiems savavališkai statyti patvankas, keisti upės vagą ir kitaip kištis į natūralią jos tėkmę draudžiama“, – tvirtino R. Rudzevičius.
Aplinkosaugininkas pripažįsta, kad vaizdas Miežiškiuose liūdnas, bet neva nieko nepadarysi. R. Rudzevičius, paklaustas, ar pernai aplinkosaugininkai gavo miežiškiečių skundą dėl netvarkingos kanalizacijos, priklausančios asmeniui, nepatenkintam patvanka, atsakė, kad ne.
„Tik šiandien iš seniūno sulaukėme prašymo patikrinti, ar kurios nors prie upės esančios valdos savininkas neteršia vandens“, – sakė jis.
Panevėžio rajono savivaldybės vyriausioji ekologė Sigita Biveinienė teigia, kad gyventojams teks susitaikyti, jog nebeturės patvankos.
„Kas būtų, jeigu kiekvienas pradėtų tvenkti upę ten, kur jam šauna į galvą? Žmonės galvoja tik apie savo patogumus, o kaip kitiems, gyvenantiems žemiau jų padarytos patvankos? Juk jie irgi upėje nori matyti vandenį. Pagaliau kenčia ir vandens fauna“, – piktinosi miežiškiečių trumparegiškumu ekologė.
S. Biveinienės teigimu, Nevėžis ne vienintelė Lietuvos upė, kurioje dėl mažo kritulių kiekio smarkiai nukrenta vandens lygis.
„Palis ir miežiškiečiai galės maudytis“, – žadėjo ji.
Inga SMALSKIENĖ
