Kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų,
susergama mažakraujyste, arba anemija. Raudonieji kraujo kūneliai po visą
organizmą išnešioja deguonį. Jei jų trūksta, audiniai pradeda badauti, todėl
atsiranda įvairių negalavimų, gali sutrikti medžiagų apykaita.
Mažakraujyste galima susirgti, kai trūksta kai kurių maisto
medžiagų arba jų nepasisavinama tiek, kiek reikia organizmui.
Liga dažniausiai prasideda, kai maiste stinga geležies, kobalto
ir kitų mikroelementų, baltymų, folio rūgšties, B grupės vitaminų arba kai
organizmas nesugeba iš maisto pasisavinti tų medžiagų. Normalus geležies
pasisavinimas sutrinka, kai valgoma daug riebaus maisto, saldumynų.
Daug geležies organizmas sunaudoja sergant užkrečiamosiomis
ligomis, kai maiste trūksta vitamino B12, iš kraujodaros organų į kraują patenka
daug nevisaverčių eritrocitų. Jie greitai suyra, todėl gali atsirasti
mažakraujystė. Ji gali prasidėti ir sergant kitomis ligomis.
Anemija galima susirgti, kai staiga arba pamažu – kraujas
dažnai bėga iš nosies, sergama skrandžio opa, būna kitų virškinamojo trakto ar
šlapimo takų pažeidimų – netenkama daug kraujo. Smarkiai nukraujavus paprastai
perpilamas kraujas ir ligos išvengiama.
Mažakraujystė beveik visada atsiranda išsivysčius piktybiniams
augliams. Iš jų gali kraujuoti, be to, piktybiniai augliai apnuodija organizmą
ir sutrinka normali kraujo gamyba.
Mažakraujystės priežastis gali būti ir žarnyno parazitinės
kirmėlės, nes jos sunaudoja daug maisto medžiagų, todėl organizmas negauna
geležies, vitaminų. Jei žarnyne parazituoja kaspinuotis, dažniausiai prasideda
vitamino B12 stokos mažakraujystė.
Mažakraujyste sergantis žmogus dažniausiai nejaučia jokių
simptomų, nes liga vystosi pamažu, ypač jei susergama dėl geležies ar kitų
kraujotakai būtinų elementų trūkumo.
Iš pradžių išnaudojamos organizme esančios geležies atsargos.
Kai jos baigiasi, sulėtėja raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, sumažėja eritrocitų
ir hemoglobino. Organizmas jau nepajėgia gaminti normalių eritrocitų – jie daug
mažesni.
Tai pastebima per kraujo tyrimą – paėmus kraujo iš piršto
galima nustatyti ir eritrocitų, ir hemoglobino koncentraciją, kraujo kūnelių
formos pokyčius.
Kai mažakraujystę sukelia kitos ligos, svarbu gydyti ne tik ją,
bet ir tas ligas.
Jeigu anemija susergama dėl geležies ar vitaminų stokos,
geriausias vaistas – ta medžiaga, kurios trūksta. Be to, labai svarbu tinkamai
maitintis.
Daug geležies turi veršių kepenys, galvijų liežuvis, liesa
jautiena ir veršiena, triušiena, kalakutiena, kiaušinio trynys, avižinės, grikių
ir ryžių kruopos, bulvės, žiediniai kopūstai, morkos, obuoliai, juodieji
serbentai, vyšnios, trešnės, avietės, spanguolės.
Daržovės, uogos, vaisiai yra labai vertingi gydant anemija, nes
juose esanti geležis gerai pasisavinama. Be to, jie turi daug kitų elementų,
reikalingų kraujotakos sistemai stiprėti.
PARENGĖ L. ŽUKAITĖ
