Varžybų ir žaidėjų statistinių rodiklių analitikai yra svarbūs komandų nariai. Ar tai reiškia, kad staigmenų varžybose bus vis mažiau?
Filmo „Žmogus, pakeitęs viską“ (angl. „Moneyball“) herojus Billy Beane’as (vaid. Bradas Pittas) žaidėjo galimybes ir vertę siekė įžvelgti remdamasis ne skauto uosle, o analizuodamas statistinę informaciją. Tai leido pastebėti žaidėjus, kurių kaina rinkoje buvo maža, bet sukuriama vertė aikštėje – didžiulė. Po šio filmo daugelis komandų pradėjo kopijuoti B. Beane’o metodus, juos tobulinti, o tam padėjo sparčiai tobulėjančios technologijos. „Moneyball“ teorija išplito už beisbolo ir JAV ribų.
Daugelis skeptiškai vertino rezultatų analizę pasitelkdami statistiką ir vaizdo įrašus, ypač konservatyvūs futbolo specialistai. Esą futbolas per daug dinamiškas sportas, kad jį būtų galima įrėminti skaičiais. Tačiau kritikai klydo. Pagrindinės futbolo komandos jau turi atskirus 5–10 žmonių departamentus, analizuojančius statistinius duomenis, teikiančiius rekomendacijas treneriams.
Anglijos futbolo klubuose dirbusio Panevėžio „Ekrano“ treneriui Valdui Dambrauskui teko matyti, kaip analitikai dirba „Manchester United“ ekipoje: „Ten kiekvienas žaidėjas analizuojamas, jam pateikiamos individualios varžybų, treniruočių ataskaitos, kuriose matyti, kas buvo atlikta, ką reikia tobulinti. Kitose ekipose toks darbas vyksta netgi vaikų grupėse.“
„Futbolo klubo „Barcelona“ namų varžybose stadione nuolat dirba 6–7 analitikai. Jie fiksuoja kiekvieną įvykį aikštėje, vėliau sukuria trumpą 2 minučių filmą treneriui, kuriame pateikiami esminiai pastebėjimai. Didžiosios pertraukos metu trenerių štabas atskiroje patalpoje jį peržiūri, priima sprendimus ir žaidėjus parengia antrajam kėliniui“, – savo patirtimi po apsilankymo katalonų klube dalijosi Linas Zareckas, analitikos bendrovės „SportsCode“ atstovas Vidurio ir Rytų Europoje.
Štai vienas realus rezultatų statistinės analizės naudos pavyzdys. 2004 m. Londone, kai Patrickas Vieira buvo išvykstąs iš „Arsenal“ ekipos, treneriui Arsenui Wengerui žūtbūt reikėjo nebrangaus besiginančio saugo. Prancūzas pasitelkė rezultatų statistinę analizę. Peržiūrėjęs daugybę duomenų, Marselyje jis pastebėjo dvidešimtmetį Mathieu Flamini, per rungtynes vidutiniškai nubėgantį 14 km. To pakako, kad pats A. Wengeras nuvyktų į kelias Marselio „Olympique“ varžybas ir įsitikintų, jog šis žaidėjas turi galimybių tobulėti. Taip jis atsidūrė Londone. „Rezultatų statistinė analizė padeda atpažinti galimus įdomius žaidėjus, jai padedant apdoroti daugybę duomenų“, – teigė Vilniaus miesto futbolo draugijos „Žalgiris“ sporto direktorius Mindaugas Nikoličius, ne vienus metus dirbęs Škotijos lygoje.
O kaipgi krepšinis? Pasak Lietuvos rinktinės trenerio Donaldo Kairio, NBA klubuose vaizdo analizės kabinetuose gausu įvairiausių įrengimų, palydovinio ryšio antenų, čia analizuojamos varžybos, rengiamos apžvalgos ir ataskaitos treneriams. Jo stažuotės San Antonijaus „Spurs“ klube metu dirbo bent šeši skautai. Europoje viskas ne taip išplėtota, bet dideliuose klubuose yra rezultatų analizei specialiai skiriami žmonės. Maskvos CSKA klube D. Kairys priešininkus ir savo komandą analizavo dviese su Jevgenijumi Pašutinu.
Analizės praktinė pagalba
Norėdamas geriau suprasti rezultatų statistinės analizės panaudojimą populiariausioje sporto šakoje futbole, IQ susitiko su Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiuoju treneriu Csabu László. Jis iš karto atsivertė kompiuterį, kuriame jau buvo matomas žaidimo su Slovakija ir Graikija planas.
„Štai, žiūrėkite, graikų vartininkas nuo vartų visuomet spiria į kairiąją pusę. Kodėl? Ten žaidžia Georgiosas Samaras, kuris sėkmingai kovoja dėl aukštų kamuolių ir būtent iš čia pradedamos pavojingos graikų atakos. Tad mums būtina šioje vietoje turėti tvirtą žaidėją. Kairysis krašto gynėjas retai dalyvauja atakose, per varžybas su Norvegija užfiksuoti tik du jo veiksmai puolant. Visai kas kita – dešinysis gynėjas, jis dažnai atakuoja. Mes tai turime išnaudoti, nes būtent čia gali atsiverti erdvės pulti. Padedant rezultatų analizei galima apdoroti daugybę duomenų, parengti varžybų ir treniruočių planus“, – teigė C. László.
Ką gi duoda visos technologijos, rezultatų analizė, koks jų tikslas, paklausėme D. Kairio. „Pradėjęs naudoti technologijas ir analizuoti statistiką krepšinio specialistas D. Kairys pamatė visiškai kitokį krepšinį: „Kiekvieno, net menkiausio, epizodo analizė, kurios plika akimi nepamatysi, gali nulemti varžybų baigtį. Aukšto lygio komandos žino viena kitą „kaip nuluptos“, nes susitinka kelis kartus per metus, ta pati komanda iš esmės negali pasikeisti per mėnesį ar du. Ji turi 5 pagrindinius derinius, 20–30 papildomų sprendimų atakoms užbaigti. Iš kiekvieno priešininko judesio, išsidėstymo galima suprasti, kokia turėtų būti atakos pabaiga. Todėl tikslu tampa detalės, kiekvieno judesio atlikimo kokybė. Išsamus priešininko pažinimas suteikia tas kelias sekundes, tuos kelis milimetrus, kurie padeda pasiruošti jo judesiui, užkirsti kelią. Tai yra esmė. Štai pažiūrėkite į Šarūną Jasikevičių. Jo kojos ne tokios stiprios kaip jaunų žaidėjų, jis nebe jaunas, bet jo patirtis, krepšinio išmintis padeda jam aplenkti priešininką keliomis akimirkomis. Nereikia bėgti greičiausiai, kad būtum pirmas trumpoje distancijoje.“
Prisimenate, lietuviai puikiai sužaidė su amerikiečiais Londone. Tai būtų buvę sunku pasiekti be išsamios analizės. „Kai stebi JAV rinktinę, sunku net sugalvoti, kokį žaidimo planą parengti, nes tie atletai yra idealūs. Tačiau po daugelio valandų stebėjimo pamatėme, kad dalis jų žaidėjų, tokių kaip Carmelo Anthony, Kobe Bryantas, Kevinas Durantas, Kevinas Love, yra tikri metikai. Gavę kamuolį jie iš karto meta į krepšį. Prieš juos sutarėme gintis greitai priartėjant aukštai iškelta ranka, tarsi parodant, kad veržtis leidžiame. Visi kiti mėgsta veržtis po krepšiu, ypač Chrisas Paulas, Deronas Williamsas, tad nuo jų gynėmės kiek atokiau, leisdami mesti. Šie mūsų sprendimai pasiteisino, taip neutralizavome jų pavojingiausius ginklus“, – akcentus dėliojo vyrų krepšinio rinktinės trenerio asistentas D. Kairys.
Viską tebevaldo žmogus
Informacijos gausa bei technologijos neatpažįstamai pakeitė ne patį sportą, o jo supratimą. Pamatėme dalykus, kurie plika akimi nepastebimi. Kiek žaidėjas nubėga kilometrų, ar dažnai spurtuoja, kiek metrų jis nubėga maksimaliu greičiu, koks jo širdies ritmas atskirų pratimų metu. Duomenų gaunama be galo daug. Ne veltui sakoma, kad šiandieniame pasaulyje yra svarbi ne pati informacija, o sugebėjimas ją apdoroti ir tinkamai panaudoti.
Daugelis patyrusių sporto trenerių teigia, jog technologijos dar ne viskas. Vien tik jų pergalėms nepakanka, būtina tinkamai jas įvertinti ir panaudoti. „Žaidėjai ne mašinos, jų neužprogramuosi, kad tam tikromis aplinkybėmis jie elgtųsi būtent taip ir ne kitaip. Ypatingas vaidmuo tenka treneriui, kuris apdorodamas turi priimti sprendimą tiek dėl treniruočių ciklo, tiek ir dėl sprendimų rungtynių metu“, – patirtimi dalijasi C. László.
„Žalgirio“ draugijos vadovas M. Nikoličius, pripažindamas statistinės analizės naudą, jos taip pat nepervertina: „Statistika lieka statistika. Tai skaičiai, kuriuos vertinti ir valdyti turi žmogus. Trenerio, sporto direktoriaus vaidmuo išlieka be galo svarbus. Po pirminio duomenų apdorojimo visuomet kviečiame patikusį žaidėją atvykti į peržiūrą arba siunčiame skautus, kurie jį stebi aikštėje. Šalia techninių žaidėjo sugebėjimų man labai svarbu jį pažinti kaip žmogų, juk jis kiekvieną dieną bus klube, bendraus su kitais komandos nariais. Aš tai vadinu „soft“ dalykais, kurių net ir geriausios statistinės analizės programos neapima. Tas pat rengiantis rungtynėms. Gali iki kaulų smegenų išsistudijuoti priešininką, parengti puikų planą, tačiau nuskambėjus teisėjo švilpukui supranti, kad aikštėje lieka 22 vyrai, o ne suprogramuoti robotai.“
