Vakar Panevėžio miesto savivaldybės salėje vyko mokslinė
konferencija “Iš Panevėžio praeities: savivaldos bruožai”, kurią rengė Panevėžio
kraštotyros muziejus. Konferencijoje dalyvavo istorijos specialistai iš
Panevėžio, Biržų, Vilniaus ir Kauno. Konferenciją rėmė Panevėžio miesto studijų
ir mokslo rėmimo taryba ir Panevėžio apskrities viršininko administracija.
Tikrasis miesto gimtadienis
Atidarydama šią konferenciją Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė pabrėžė, kad būtent šiandien yra tikrasis miesto gimtadienis. “Iškiliausią Panevėžio jubiliejaus ženklą padarysime būtent šią dieną, rugsėjo septintąją, kalbėdami apie istorinį miesto kelią į savivaldą”, – sakė konferencijos vedėja. Rengti Panevėžio istorijai skirtą konferenciją būtent miesto gimimo dieną, anot A.Petrulienės, jau tapo muziejaus tradicija.
Panevėžio gimtadienio proga susirinkusiuosius pasveikino ir miesto meras Vitas Matuzas. Jis pasidžiaugė, kad šią dieną kalbama būtent apie savivaldą. Meras išsakė viltį, kad konferencija bus pratęsta ir bus aptariama dabartinė savivaldos būklė Lietuvoje. V.Matuzas citavo LR Vietos savivaldos įstatymo apibrėžimus, pagal juos tikros savivaldos mūsų šalyje nėra. “Lietuvos savivaldybės neturi esminio instrumento – finansinių išteklių. Surinktos lėšos perskirstomos centralizuotai. Valdžia koncentruojama ne savivaldybės tarybos, o vykdomosios institucijos – administracijos – rankose”, – dabartinės sistemos trūkumus vardijo V.Matuzas. Pasak mero, tikra savivalda Panevėžyje buvo tada, kai laikraščiai skelbdavo miesto pajamas ir išlaidas.
Gilinosi į atskirus laikotarpius
Konferencijoje buvo perskaityti 7 pranešimai apie Panevėžio bei kitų miestų savivaldybių istorijos atskirus periodus.
Pirmame pranešime humanitarinių mokslų daktaras, Kauno VDU lektorius Remigijus Civinskas analizavo Panevėžio miesto statusą XIX a. pirmojoje pusėje. Pranešėjas kalbėjo apie unikalią mūsų miesto padėtį Rusijos imperijos sudėtyje. Panevėžys buvo privatus dvaras, daugiau negu pusė jo gyventojų – valstiečiai baudžiauninkai. 1800 m. mieste įkurta, paskui vėl uždaryta rotušė. Net 12 metų panevėžiečiai kovojo su miesto savininku, kol apgynė savo teises.
Humanitarinių mokslų daktaro, docento, LR Seimo Heraldikos komisijos pirmininko Edmundo Rimšos pranešimą apie XIX a. pradžios Panevėžio rotušės antspaudus kaip senosios miesto heraldikos šaltinį perskaitė Kraštotyros muziejaus specialistė. Pats E.Rimša, deja, į konferenciją neatvyko dėl Heraldikos komisijos posėdžio.
Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas ir vyr. muziejininkė Elena Markuckytė savo pranešimuose analizavo atskirus Šeduvos ir Panevėžio savivaldos periodus. Panevėžio rajono savivaldybės vyr. specialistas paveldui Petras Juknevičius ir Biržų krašto muziejaus “Sėla” Istorinių tyrimų skyriaus vedėjas Antanas Seibutis kalbėjo apie atskirų savivaldybėse dalyvavusių asmenų veiklą.
Vienas pranešimas konferencijoje buvo skirtas naujausiai istorijai – Panevėžio miesto savivaldybės rinkimams ir struktūrai 1990-1991 m. Jo autorė – Kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Joana Viga Čiplytė.
Tyrimus reikia tęsti
Konferencijos globėjas Panevėžio vicemeras Petras Luomanas apibendrino jos darbą ir padėkojo istorikams už triūsą nagrinėjant tokią įdomią ir svarbią temą.
Konferencijos dalyviai priėjo išvadą, kad tyrimus apie savivaldos raidą reikia tęsti. Ši tema palyginti mažai gvildenta. Buvo nurodyti du keliai, kuriais eiti, – labiau gilintis į istoriją ir stengtis atsakyti į klausimus, kodėl ji susiklostė būtent taip, bei analizuoti dabartinės savivaldos raidą.
Evija Lipartė
tel. 511223, evija@sekunde.com
S.Kašino nuotr. Konferencijoje istorijos specialistai ir Panevėžio savivaldybės pareigūnai nagrinėjo savivaldos esmę ir raidą.
