Pasak T.Jermalavičiaus, Lietuva irgi turėtų siekti, kad Emaris Estijoje taptų NATO oro policijos misijos baze.
Lenkų, dalyvaujančių NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse, diplomatai nepatenkinti sąlygomis Zoknių karinėje oro bazėje. Tuo metu Estija paskelbia atnaujinanti savo oro pajėgų bazę ir sieksianti, kad dalį misijos laiko NATO kariai būtų įsikūrę Estijoje. Trečias sutapimas – prezidentė Dalia Grybauskaitė nevažiavo į Lenkiją, kur šios šalies prezidentas Bronislawas Komorowskis rengė susitikimą su Baltijos šalių vadovais aptarti NATO saugumo reikalų.
Taline dirbantis gynybos analitikas Tomas Jermalavičius sujudino žiniasklaidą pareiškęs, kad dalis lenkų diplomatų siekia supriešinti Lietuvą ir Estiją, kurios esą turėtų nepasidalinti oro policijos misijos. Estai atvirai deklaruoja siekį priimti NATO misiją pas save. Tačiau T. Jermalavičius IQ aiškino, kad į tai Lietuva neturėtų žvelgti kaip į konkurenciją ir Baltijos šalys turėtų kartu sutarusios teikti pasiūlymą išdalinti oro policijos misijos pamainas Lietuvai, Estijai ir galbūt ateityje – ir Latvijai.
Rasa Junevičienė, krašto apsaugos ministrė, pripažįsta, kad kai kuriais atžvilgiais Zoknių bazė yra prastos būklės, tačiau kalba apie planuojamas investicijas, „kad nebūtų kokių nors priekaištų“.
„Tam tikrų trūkumų dar yra. Mes šiemet kaip tik stengiamės pagrindines investicijas atlikti, <…> kad nebūtų kokių nors priekaištų, kad mes kažko neturime – ar ledo valymui įrangos, ar administracinės patalpos labai prastos kokybės buvo“, – IQ kovo viduryje teigė R. Juknevičienė.
Lenkijos kariai su keturiais „Mig-29“ naikintuvais šią savaitę perima NATO Baltijos šalių oro policijos misiją iš vokiečių. Ar Zoknių bazė, neprivertusi skųstis Baltijos padangių sergėtojų danų ar prancūzų, yra per prasta lenkams? Ar lenkų diplomatų reiškiamas nepasitenkinimas – tik dar viena į gandų padangę paleista salvė, iššaudžius visus rimtus dvišalių santykių mūšio užtaisus?
„Gazeta Wyborcza“ yra aprašiusi Lenkijos diplomatų skundus apie tai, kaip Lietuva vengia laikytis įsipareigojimų Zokniuose ir lenkai apkraunami išlaidomis, kurias esą turėtų padengti Lietuva.
D. Grybauskaitė, nevyko į Varšuvą, kur B. Komorowkis kveitė visų trijų Baltijos šalių prezidentus aptarti bendros pozicijos per artėjantį NATO viršūnių susitikimą. Apžvalgininkas Janas Jacekas Komaras teigia, kad D. Grybauskaitė galėjo viešai perspėti lenkus, kad nevalia manipuliuoti tokiu svarbu projektu kaip saugumas dėl dvišalės politikos ambicijų, o būtent tokius žodžius pasakė Lenkijos prezidentas B. Komorowskis, parodydamas kad lenkai vis dėlto supranta oro policijos svarbą visam regionui.
Misijos finansavimo trūkumą berods supranta ne tik R. Juknevičienė, bet ir visos trys Baltijos šalys. Ministrės teigimu, išlaidas oro policijos misijai po lygiai besidalijančios Lietuva, Latvija ir Estija jau nusprendė jas „padidinti dvigubai“. Tiesa, kol kas ministerija konkrečiai informavo tik apie tai, kad Baltijos valstybių indėlis į misiją, 2011 metais sudaręs 2,2 mln. eurų, iki 2015-ųjų pasieks 3,5 mln. eurų, tai yra išaugs maždaug pusantro karto.
Kaip tik 2015 metais estai ketina baigti atnaujinti savo Emario bazę ir, pasak šalies gynybos ministerijos atstovo Peeterio Kuimeto, siekia, kad joje įsikurtų viena iš trijų per metus pasikeičiančių Baltijos šalių oro policijos pamainų. Tokiu atveju sumažėtų Zoknių reikšmė šioje misijoje.
Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro tyrėjas T. Jermalavičius teigia, kad sprendimas dėl finansavimo didinimo ir Emario bazės startas yra daugiau sutapimas. „Baltijos valstybėms reikėjo nusiųsti sąjungininkams stiprų signalą dėl savo įsipareigojimų palaikant operaciją, ir išlaidų didinimas yra tikrai rimtas signalas. O Emario projektas judėjo ir juda savo ruožtu“, – IQ teigė ekspertas.
T.Jermalavičius: Lenkų pareigūnai turėtų suprasti, jog, kad ir kokie pragmatiški sumetimai diktuotų tokius siūlymus, pasirinktas laikas ir politinis Lenkijos-Lietuvos santykių kontekstas jų reikšmę ir naudą labai iškreipia.
T. Jermalavičius tvirtina, kad tokioje situacijoje „geriausia būtų, jei iniciatyva rotuoti NATO kontingentą tarp trijų valstybių ateitų bendrai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“, tačiau teisę iškelti tokią iniciatyvą turi bet kuri NATO narė – taip pat Lenkija.
Pasak jo, Emario bazės pajėgumai ir paskirtis bus panašūs į Zoknių. „Bet būtina pabrėžti, kad tai papildomi viso regiono pajėgumai galimų krizių atvejui, o ne kažkokios politiškai patogios alternatyvos kūrimas (kaip ir latvių bazė Lielvardėje). Sąjungininkams bet koks lankstumas ir papildoma infrastruktūra vykdant savo operacijas regione visada labai reikalingi ir naudingi. Šia prasme, Emaris yra tiek pat Lietuvos bazė, kiek ir Estijos, ir atvirkščiai – Zokniai yra tiek pat estų bazė, kiek ir lietuvių.
Nereikia kalbėti apie kažkokias alternatyvas ar konkurenciją, o apie regiono gynybos ir saugumo sistemos stiprinimą. Ir oro policijos misijos rotacija tarp trijų valstybių ateityje išeis į naudą visiems – ir patirties prasme, ir galimybėmis ramiai atnaujinti infrastruktūrą, kuomet sąjungininkų pajėgos bazuojasi kitur, ir naštos pasidalijimo tarp trijų šalių prasme. Deja, pernelyg dažnai į tokias galimybes žiūrime per konkurencijos ir sąmokslų prizmę“, – teigia T. Jermalavičius IQ atsiųstame atsakyme.
Pasak jo, reikia geranoriškai suteikti galimybę estams vystyti savo bazę ir kompetencijas, tačiau, „deja, kai kurie neigiami trišalio gynybos bendradarbiavimo praeityje niuansai (įskaitant remiant NATO oro policijos misiją) bei lenkų netinkamai pasirinktas laikas bei būdai demonstruoti savo regioninę lyderystę tokias galimybes labai sumenkina“.
„Lenkų pareigūnai turėtų suprasti, jog, kad ir kokie pragmatiški sumetimai diktuotų tokius siūlymus (jei jie iš tiesų egzistuoja, o nėra užkulisinių žaidimų bei gandų dalis), pasirinktas laikas ir politinis Lenkijos-Lietuvos santykių kontekstas jų reikšmę ir naudą labai iškreipia“, – teigia T. Jermalavičius.
