Pieno produktai mūsų šalyje šiuo metu yra brangesni nei 2008 metų pradžioje, nepaisant to, kad pieno supirkimo kainos nėra pasiekusios 2008 metų rekordo.
Konkurencijos trūkumas lemia tai, kad duona ir pieno produktai Lietuvoje brangsta greičiausiai Europos Sąjungoje (ES) ir gerokai greičiau nei brangsta jiems pagaminti reikalingos žaliavos, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas. Tačiau tiek duonos, tiek pieno gamintojai tokiems banko teiginiams kategoriškai nepritaria ir teigia, kad konkurencija rinkoje milžiniška, o vartotojai iš to tik laimi.
„Nuo praėjusių metų pabaigos metinė infliacija vis didėjo ir gegužės mėnesį pasiekė 2 metų rekordą – kainos buvo 5 proc. didesnės nei prieš metus. Dažniausiai girdėjome paprastą paaiškinimą, kad tai yra globalių tendencijų pasekmė – brangsta nafta, brangsta kitos žaliavos, maisto produktai tarptautinėse prekių biržose“, – pristatydamas tyrimą sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau jis pabrėžė, kad dažnu atveju teiginiai apie globalias tendencijas paaiškina tik dalį infliacijos. Detalesnė analizė esą rodo, kad kai kurių produktų brangimas yra susijęs ne su sąnaudų augimu, o su per maža konkurencija.
Duonos kainos
Būtent dėl per mažos konkurencijos, N. Mačiulio teigimu, duonos ir grūdų produktai gegužės mėnesį buvo 12 proc. brangesni nei prieš metus ir 6 kartus sparčiau brango nei vidutiniškai euro zonoje. „Panaši tendencija – Vengrijoje. Kitose ES šalyse nėra dviženklės infliacijos. Tai galima paaiškinti per konkurencijos aspektus. Duonos produktai daug rečiau ir daug mažiau keliauja per sienas. Paprastai šalyje pardavinėjami duonos gaminiai yra ir pagaminti toje šalyje. Konkurencijos su kitomis šalimis mažiau“, – sakė ekonomistas.
Tačiau bendrovės „Vilniaus duona“ generalinė direktorė Rita Ramanauskienė IQ.lt sakė su tokiais ekonomistų teiginiais nesutinkanti. „Konkurencija Lietuvos rinkoje itin stipri. Per pastaruosius metus ji dar sustiprėjo, kadangi gyventojų perkamoji galia pradėjo mažėti. Tai lėmė vis pigesnių duonos gaminių išleidimą ir vidutinės duonos kainos nukritimą“, – sakė R. Ramanauskienė.
Jos teigimu, „Vilniaus duonai“ rinkoje tenka konkuruoti su 7-8 bendrovėmis. Pagrindiniai konkurentai esą yra tie, kurie prekiauja didžiuosiuose prekybos centruose. „Vietiniai mažesnieji, prekiaujantys keliose savose parduotuvėse arba turguose, žinoma, nėra tokie stiprūs konkurentai, bet vis tiek yra konkurentai“, – dėstė pašneovė.
R. Ramanauskienė sutiko, kad duonos kaina šiuo metu yra didesnė nei praėjusiais metais. Tačiau priminė, kad praėjusių metų rudenį ypač – apie 60 proc. – pabrango miltai, o jų kaina iki šiol nesumažėjo. R. Ramanauskienė skaičiavo, kad miltai duonos savikainoje sudaro apie trečdalį, todėl pagrįsta būtų ir 20 proc. didesnė duonos kaina, nors šiuo metu ji tokia nėra.
Pieno mįslės
Daugiausia mįslių esą užmina pieno produktų kainų tendencijos. Lietuvoje pieno produktai per paskutinius metus brango 7 kartus greičiau nei euro zonoje. Pieno produktai mūsų šalyje šiuo metu yra brangesni nei 2008 metų pradžioje nepaisant to, kad pieno supirkimo kainos nėra pasiekusios 2008 metų rekordo. Taigi, kaip sakė N. Mačiulis, žaliavų sąnaudos nepagrindžia galutinių produktų brangimo.
Tačiau jį, kaip ir duonos bei grūdų atveju, esą galima paaiškinti per maža konkurencija. „Pieno produktų infliacija yra priklausoma nuo to, kiek yra gamintojų šalyje ir kiek aktyvi konkurencija. Lietuvoje 4 didžiausi pieno gamintojai turi 80 proc. visos rinkos. Tai – labai didelė koncentracija“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, esant mažai konkurencijai netgi be draudžiamų susitarimų gali susidaryti situacija, kai kainos didėja greičiau nei jų augimą pagrindžia sąnaudų didėjimas. „Kai rinkoje yra keturi žaidėjai, jiems net nereikia tartis. Vadovėliuose tai vadinama nebyliu karteliu. Toms įmonėms nebėra poreikio konkuruoti per kainas“, – dėstė ekonomistas.
Kritiką atmeta
Savo ruožtu Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius kategoriškai nepritaria „Swedbank“ atstovo teiginiams. Pašnekovas, priešingai nei N. Mačiulis, skaičiavo, kad už žaliavas šiuo metu tenka mokėti daugiau nei 2008 metais – balandį už jas mokėta 18 proc., o gegužę – 21 proc. daugiau.
Be to, G. Bertašiaus žodžiais tariant, „ES yra tik dvi šalys, kur pieno produktams lentynoje taikomas „pilnas“ pridėtinės vertės mokestis (PVM). „Kaimyninėje Lenkijoje PVM yra 5 proc., Didžiojoje Britanijoje – 0 proc.“, – sakė G. Bertašius. Atmetus valstybei sumokamus mokesčius, pieno kaina valstybėse esą būtų panaši.
Kalbėdamas apie konkurenciją G. Bertašius pabrėžė, kad ji yra tikrai arši ir pabrėžė, kad vartotojai iš to tik laimi. Pieno perdirbimo bendrovei esą tenka varžytis ne tik su didžiosiomis, bet ir su mažosiomis konkurentėmis, ir su pienininkais iš užsienio. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje veikia laisva rinka, todėl šalies parduotuvių lentynose galima rasti ir lenkiškų, ir latviškų pieno produktų.
Brangesni drabužiai?
„Swedbank“ tyrime užsimenama ir apie tai, kad drabužiai bei avalynė Lietuvoje kainuoja gerokai – bent 7 proc. – daugiau nei siekia ES vidurkis. Panaši tendencija matyti ir Latvijoje, kur drabužiai bei avalynė kainuoja 8 proc. daugiau nei ES. Estijoje už minėtas prekes gyventojams tenka pakloti 2 proc. daugiau nei vidutiniškai ES.
Viena iš priežasčių, kodėl drabužiai ir avalynė Baltijos šalyse kainuoja daugiau nei ES, yra šių šalių rinkos dydis. Mažose rinkose esą sunku pasiekti didelę prekių apyvartą, todėl prekybininkai pirkdami produkciją turi žemesnę derybinę galią, o parduodami produkciją nustato aukštesnius antkainius.
„Tikslesnis paaiškinimas, kodėl statistika rodo, kad Lietuvoje drabužiai yra brangesni nei ES, yra tai, kad Lietuvoje labai populiari drabužių bei avalynės prekyba turgavietėse. Ten prekyba yra praktiškai neapskaitoma, o tai reiškia, kad ji praktiškai nepatenka į oficialią statistiką, nors turgavietėse parduodami drabužiai yra gerokai pigesni“, – sakė N. Mačiulis.
Tačiau lietuviai mažiau nei kiti ES gyventojai išleidžia transportui. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje transporto kainų lygis siekia maždaug 80 proc. ES kainų vidurkio.
Taip pat mūsų šalies gyventojai mažiau moka už komunalines paslaugas – tik šiek tiek daugiau nei 40 proc. ES vidurkio. Tai, N. Mačiulio teigimu, galima paaiškinti tuo, kad Lietuvoje itin paplitę komunalinių išlaidų kompensavimo mechanizmai. „Be to, Lietuva, priešingai nei daugelis ES šalių, vis dar turi lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šildymui“, – sakė ekonomistas.
