2011 metų antrąjį ketvirtį BVP siekė 27,009 mlrd. litų.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 6,1 procento. Tai – kiek mažiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį, kai BVP augo 6,9 procento. IQ.lt kalbinti analitikai teigia, kad toks rezultatas yra visai neblogas ir pažymi, kad šalies ūkio augimas tampa labiau subalansuotas. Tačiau į ateities perspektyvas jie linkę žiūrėti dar gana skeptiškai.
„Metinio augimo tempas yra lėtesnis nei mes prognozavome. Mes galvojome, kad augimas sudarys apie 6,7 proc. Tačiau rezultatai yra tikrai geri. Ypatingai įvertinus tai, kad antrą ketvirtį yra sumažėjęs vadinamasis teigiamas bazės efektas“, – kometavo „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Jos teigimu, mažmeninės prekybos rodikliai liudija tai, kad BVP augimą nulėmė ne tik eksportas, bet ir sparčiau auganti vidaus paklausa, jis tampa labiau subalansuotas.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda skaičiavo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 20,4 proc., o antrąjį ketvirtį augimas buvo dar spartesnis ir pasiekė 23,6 procento. „Tai atspindi faktą, kad šalies ūkis tvirčiau atsistoja ant vidaus rinkos kojos“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau jis priminė, kad antrąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo pramonės augimas. Jis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 10,5 procento. Palyginimui: pirmąjį ketvirtį pramonė augo 14,6 procento. „Nenuostabu, nes pramonė yra smarkiai orientuota į eksporto operacijas“, – galvoje turėdamas finansines problemas, su kuriomis susiduria Lietuvos partnerės Europos Sąjungoje, sakė G. Nausėda.
Ateities prognozės
G. Nausėda prognozavo, kad ateinantys du ketvirčiai bus ganėtinai įdomūs. Trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vyksiantis Europos krepšinio čempionatas turės įtakos tiek mažmeninei prekybai, tiek viešbučiams ir restoranams.
Tačiau paskutinį šių metų ketvirtį esą aktyviau pradės veikti tam tikri neigiami veiksniai. „Vidaus rinkoje atsiras vienas nemalonus dalykas – naujas šildymo sezonas su didesnėmis sąskaitomis. Tai turės neigiamą poveikį žmonių vartojimui, žmonių lūkesčiams“, – sakė analitikas.
Todėl, jo teigimu, galima prognozuoti, kad trečiasis ketvirtis nebus prastesnis negu pirmieji šių metų ketvirčiai, o paskutiniojo ketvirtčio rezultatai jau gali būti šiek tiek prastesni.
„Vidutiniu laikotarpiu augimas turėtų būti žemesnis nei 6 proc. Tai lems ir išorinių sąlygų pablogėjimas. Augimo lėtėjimas prognozuojamas ir euro zonoje, kuri yra mums svarbi partnerė. Europos centrinis bankas įžengė į vadinamąjį palūkanų didinimo ciklą. Šie veiksniai neabejotinai turi neigiamą poveikį augimo tendencijoms ir mes, kaip atvira ekonomika, be abejonės importuosime juos sau“, – prognozavo V. Klyvienė.
