Analitikai mano, kad Lietuvos ekonomika šiemet nežymiai, bet augs.
Lietuvai pavyko išspręsti daug sudėtingų klausimų ir stabilizuoti ekonomiką. Todėl artėjantys Seimo rinkimai daug įtakos jai neturės. Savo ruožtu Europa taip pat turėtų susidoroti su finansiniais sunkumais, mano „Danske“ banko vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas. Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tvirtina, kad dėl artėjančių rinkimų Lietuvos ekonomikos perspektyvos yra itin neapibrėžtos, o Europa neturi „vidinės jėgos“ euro zonos problemoms išspręsti.
„Lietuvos ekonomika gali būti vertinama neblogai, o kai kuriose srityse ji netgi yra stipri. Augimas šiais metais bus lėtesnis, tačiau recesija nepasieks Lietuvos, – „Danske“ banko išplatintame komentare rašo L. Christensenas. – Pastaruoju metu Lietuvai sekėsi, nes jos pagrindiniai prekybos partneriai – Rusija, Lenkija, Švedija Suomija ir Vokietija – buvo tarp geriau besiverčiančių Europos ekonomikų. Ateityje matysime Švedijos, Suomijos ir Vokietijos ekonomikų sulėtėjimą, bet Lenkija ir Rusija vis dar atrodo tvirtai ir tai gelbėja Lietuvą“.
L. Christenseno teigimu, Lietuvos ekonomika šiemet lėtai, bet vis dėl to augs. Panašios pozicijos laikosi ir G. Nausėda: „Diversifikuota eksporto struktūra padeda mums ne taip jautriai reaguoti į tai, kas vyksta euro zonoje. Mes nesitikime, kad tiek šiais, tiek ateinančiais metais Lietuvos ekonomika kartu su euro zonos ekonomika įklimptų į recesiją ir patirtų absoliutų bendrojo vidaus produkto nuosmukį“.
L. Christensenas: rizika – nustoti vykdyti teisingas permainas
L. Christensenas mano, kad artėjatys Seimo rinkimai neturės didelės įtakos Lietuvos ekonomikos situacijai.
Vyriausiasis „Danske“ banko analitikas įsitikinęs, kad šiais metais vyksiantys rinkimai į Seimą neturės didelės įtakos ekonominei šalies situacijai. Politinės jėgos turi skirtingus požiūrius į tai, ką reikėtų daryti, tačiau esą akivaizdu, kad jos nenori iš esmės keisti ekonominio modelio.
„Pagrindinis naujos Vyriausybės iššūkis liks toks pat – sumažinti biudžeto deficitą. Taip pat pakankamai svarbu bus sumažinti biurokratijos ir korupcijos lygį, nes tai susiję su galimybe pritraukti naujų investuotojų“, – dėstė L. Christensenas.
Jis ragino susitelkti ne tik į trumpalaikį, bet ir į ilgalaikį ekonomikos augimą, gerinti teisinį reguliavimą, mokesčių politiką, sukurti stabilią aplinką verslui.
„Prieš keletą mėnesių buvau daug skeptiškesnis Lietuvos viešųjų finansų klausimais, bet dabar galiu pasakyti, kad Lietuvai pavyko išspręsti daug sudėtingų klausimų, ji padarė pažangą ir tai jai padeda atsidurti gerokai stabilesnėje padėtyje. Tad didžiausia rizika šiuo metu – nustoti vykdyti teisingas permainas.
Lietuva yra maža atvira ekonomika ir jei aplinkiniuose vandenyse kyla uraganas, galime turėti problemų. Visada reikia ruošti namų darbus – mažinti viešąjį deficitą, užtikrinti konkurencingą ekonomiką, mažą mokestinę bazę ir kurti lanksčią darbo rinką. Šios priemonės yra svarbios visais laikais, bet šiais – itin“, – sakė L. Christensenas.
G. Nausėda: didelį neapibrėžtumą lemia artėjantys rinkimai
Savo ruožtu SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda neabejoja, kad politiniai dalykai, tokie kaip artėjantys Seimo rinkimai, turi tam tikros įtakos ekonominei šalies situacijai. Dabar ši įtaka esą pasireiškia per pastebimą didžiulį neapibrėžtumą ir daugybę kritinių ekonominės politikos klausimų, į kuriuos šiuo metu šalis neturi atsakymų.
„Mes žinome, kokie yra dabartinės Vyriausybės prioritetai, tačiau mes nežinome, kokie bus naujosios Vyriausybės prioritetai, nes nė viena iš galinčių suformuoti valdančiąją koaliciją partijų, besiruošiančių rinkimams, kol kas nėra paskelbusios savo rinkimų programos“, – pabrėžė G. Nausėda.
Svarbiausi, anot jo, fiskalinio deficito, euro įvedimo, energetinių projektų klausimai. Šiose srityse esą bus privalu tęsti dabartinės valdžios pradėtus darbus – jų atsisakiusi Lietuva patirtų milžiniškų finansinių, moralinių, reputacijos pobūdžio nuostolių.
„Ką apie mus galvotų užsienio partneriai ir kitos Baltijos valstybės, ir japonų investuotojai, jeigu mes staiga sustabdytume savo ketinimus įgyvendinti Visagino atominės elektrinės projektą Nuostoliai būtų didžiuliai. Iki to laiko jau ir sutartys, ko gero, bus pasirašytos. Labai tikiuosi, kad čia nebus kažkokių radikalių dalykų. Kaip ir su suskystintų dujų terminalo statyba“, – vylėsi analitikas.
G. Nausėda Europoje nemato „vidinės jėgos“, kuri padėtų išspręsti euro zonos problemas.
G. Nausėdos teigimu, naujoji šalies Vyriausybė, nenorėdama užsitraukti rinkų nemalonės, privalės toliau mažinti fiskalinį deficitą. Tačiau galės pasirinkti, ką daryti mokesčių reformos ir euro įvedimo klausimais.
„Mūsų rankose yra euro įvedimo spartumo klausimas. Mes galime mėginti jį įvesti bėgant kraujui iš nosies, viską aukoti šitam tikslui, bet galime pasirinkti nuosaikesnę strategiją, laipsnišką Mastrichto kriterijų įgyvendinimą“, – sakė G. Nausėda. Jeigu Lietuva euro neįsives 2014 metais, tai, pasak jo, būtų galima padaryti 2015 ar 2016 metais.
L. Christensenas: situacija Europoje taisosi
L. Christensenas, kalbėdamas apie situaciją Europoje, teigė prieš kelis mėnesius buvęs labai skeptiškas dėl euro zonos ateities. Tačiau padėtis esą pasikeitė, Europa atsitraukė nuo bedugnės krašto.
„Šiuo metu esu daug optimistiškesnis, nes euras iki šiol atlaikė visus sunkumus. Tai nereiškia, kad nebus jokių naujų iššūkių, ypač žvelgiant į Graikiją ir kitas pietų valstybes, tačiau euro žlugimo rizika sumažėjo. Euras gali išlikti, tik abejoju, kad tokia forma kaip dabar. Manau, sulauksime esminių institucinių reformų, kitaip tvarkysimės su fiskaline ir pinigų politika“, – svarstė analitikas.
Jis tikino, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos neturėtų neigiamos įtakos nei Lietuvos, nei Europos ekonomikai – rizika sumažėjo, nes finansų rinkos suprato, kad Graikija jau bankrutavo arba labai greitai bankrutuos.
„Vadinasi, šoko nebus, – sakė L. Christensenas. Tačiau jis sutiko, kad Europa šiuo metu yra „ant ribos“ ir turi pagaliau susidoroti su krize. Anot jo, šiais metais, kai pirmoje metų pusėje augimas lėtės, o antroje metų pusėje gali paspartėti, labai svarbu, kad Europos strategai nedarytų skubotų sprendimų ir vadovautųsi aiškiomis taisyklėmis.
G. Nausėda: Europa nepajėgia išspręsti savo problemų
Tuo metu G. Nausėda, nepaisant Graikijai skirtos 130 mlrd. eurų paramos, teigė Europoje nematantis „vidinės jėgos“, kuri padėtų išspręsti euro zonos problemas. Jis nuogąstavo, kad artimiausi dveji metai Europos Sąjungai bus itin sunkūs, nuolat bus juntami situacijos paaštrėjimai, kai rinkos netikės politikų galimybėmis susidoroti su krize.
„Bus ir ekonominio pobūdžio sunkumų Graikijoje, daugelyje kitų Pietų Europos valstybių, kurias kamuoja recesija. Kai ekonomika smunka, labai sudėtinga imtis biudžeto reformų arba mėginti sumažinti fiskalinį deficitą. Tai matome ir iš Lietuvos pavyzdžio: kai ekonomika smuko 2009 metais, galėjai verstis per galvą, bet biudžeto deficitas vis tiek buvo didelis“, – sakė analitikas.
Jis svarstė, kad Graikijai trūksta jėgų, sugebėjimų išspręsti savo vidines problemas ir sutiko, kad šiai šaliai gali prireikti ir daugiau finansinės tarptautinių kreditorių paramos.
„Kai bus priimti galutiniai sprendimai dėl radikalaus socialinių išmokų, minimalaus darbo užmokesčio karpymo, viešojo sektoriaus darbuotojų atleidimo, gali kilti ir politiniai, ir socialiniai neramumai. Na, ir, savaime suprantama, kad jiems netekus darbo vidaus vartojimas Graikijoje dar labiau susitrauks. Problemos ten toli gražu neišspręstos“, – patikino G. Nausėda.
