Visi kuo puikiausiai žinome, kad skausmas labai nemalonus jausmas, tiek fizinė, tiek emocinė kančia.
Ilgalaikis skausmas žmogaus organizme sukelia fiziologinių parametrų pakitimų. Kinta kraujospūdis, širdies ritmas, hormonų koncentracija. Skausmą specialistai skirsto į dvi rūšis: aštrų ir lėtinį. Aštrus skausmas – staigus trumpalaikis, skaudama vieta lengvai nustatoma. Tai organizmo reakcija į sužeidimą ar ligą. Toks skausmas dažniausiai jaučiamas konkrečioje vietoje ir dažniausiai lengvai pagydomas.
Lėtinis skausmas – besitęsiantis mėnesius ar net ilgiau. Dabartiniu metu jis apibrėžiamas kaip skausmas, besikartojantis tam tikrą laiką. Dažnai tokį skausmą sunku išgydyti. Tačiau iš esmės bet kuri skausmo rūšis gali tapti lėtinė.
Galvos skausmas
Galvos skausmas – bene dažniausias iš visų skausmų. Jis vargina įvairaus amžiaus žmones, atsiranda bet kuriuo paros metu, gali trukti nuo keliolikos minučių iki kelių dienų, o kartais jaučiamas kasdien daugelį metų. Galvos skausmai gali įspėti ir apie rimtas ligas. Galvos skausmai nėra vienodi. Skausmo vieta, jo stiprumas, trukmė, dažnumas ir priežastis, kuri sukelia skausmą – tik keli besikeičiantys faktoriai, kuriais remiasi gydytojai, nustatydami skirtingas galvos skausmo formas. Galvos skausmai skirstomi į pirminius – migreną ir įtampos galvos skausmus, ir antrinius, arba simptominius, – kai galvos skausmas yra kitų ligų simptomas, pavyzdžiui, meningito, galvos smegenų traumų, auglio.
Bemaž 74 proc. pacientų skundžiasi įtampos galvos skausmais. Tai epizodiniai ar nuolatiniai, spaudžiančio, maudžiančio pobūdžio, psichologinės įtampos nulemti galvos skausmai, kurių negalima paaiškinti struktūriniu nervų sistemos pažeidimu. Taip pat šio tipo skausmas gali būti diagnozuojamas, kai nėra aiškaus stresinio dirgiklio, tačiau skausmas pasikartoja kasdien. Dažniausiai skauda abi galvos puses.
Šio sutrikimo priežastys nėra žinomos, svarbus vaidmuo tenka psichologiniams veiksniams, manoma, kad susirgus sutrinka tam tikrų centrinės nervų sistemos medžiagų apykaita.
Galvos skausmai būna spaudžiantys, veržiantys, nepulsuojantys, nedidelio intensyvumo, abipusiai, jų nesustiprina įprastinė fizinė veikla. Paprastai skausmas prasideda pakaušyje ir išplinta į viršugalvį arba yra juosiančio pobūdžio. Pacientai gali nurodyti, kad skauda kažkur giliai už akių.
Galvos skausmas gali trukti nuo 30 min. iki 7 dienų. Šviesos baimė, pykinimas, vėmimas kartu nepasireiškia arba stebimas tik kuris nors vienas iš šių simptomų. Jokių kitų organinės ligos požymių nebūna. Epizodinis galvos skausmas trunka mažiau nei 15 dienų per mėnesį, arba 180 dienų per metus, jei skausmas kartojasi 6 mėnesius ir užtrunka daugiau kaip 15 dienų per mėnesį, jis vadinamas lėtiniu įtampos tipo galvos skausmu. Būdinga, kad šio tipo galvos skausmai sustiprėja antroje dienos pusėje. Jeigu yra lėtinis įtampos tipo galvos skausmas, tuomet pacientas gali nuolatos atsibusti skaudama galva arba ją gali pradėti skaudėti vos pabudus. Neskiriant gydymo, galvos skausmai tampa nuolatiniai, trikdantys paciento socialinę veiklą, paprastai lydimi nuolatinės psichologinės įtampos. Šiai ligai gydyti ypač svarbus paciento pasitikėjimas gydytoju, nes dažnai įtampos tipo galvos skausmai yra atkaklūs ir sunkiai koreguojami medikamentais.
Kaip galite sau padėti? Vos užklupus skausmui nepulkite griebtis skausmą malšinančios tabletės. Iš pradžių bandykite nemalonius pojūčius įveikti be medikamentų. Smilkinių ar pakaušio apatinę dalį galite patepti aromatiniais aliejais, pavyzdžiui, mentolio ar mėtos. Neprošal galvą vėsinti šaltais, ant kaktos dedamais kompresais. Daugeliui besiskundžiančiųjų galvos skausmu padeda atpalaiduojantis taškinis galvos masažas. Masažas – viena seniausių priemonių, naudojamų skausmui malšinti. Esama įrodymų, kad kinai masažą naudojo dar prieš tris tūkstančius metų.
Taškinį masažą reikėtų atlikti nagu arba piršto pagalvėle, minkštai spaudžiant ir masažuojant reikiamas sritis. Spaudžiant atitinkamus taškus organizme išsiskiria endorfinų, blokuojančių skausmą. Tuomet dingsta ne tik skausmas, bet ir suaktyvinama kraujotaka į reikiamą kūno vietą. Audiniai ir organai geriau aprūpinami deguonimi, greičiau vyksta medžiagų apykaitos procesai.
Kad nugalėtumėte galvos skausmą, masažuojant būtina veikti šiuos devynis taškus:
Taškas fen-či – „suvokimo vartai“ – simetriškas taškas, išsidėstęs ties kaukolės pagrindo įdubomis.
Taškas fen-fu – „vėjo pilis“ – taškas, esantis kaukolės pagrinde, įduboje po juo.
Taškas cuan-čžu – „bambuko stiebas“ – simetriškas taškas, esantis ties antakių pradžia šalia jų vidinio krašto.
Taškas in-tan – „trečioji akis“ – taškas, esantis kaktos viduryje tarp vidinių antakių kraštų.
Taškas ceziui-liao – „veido grožis“ – simetriškas taškas, esantis žemiau skruostikaulyje vienoje linijoje su vyzdžiu.
Taškas ci-bai – „keturi nušvitimai, arba ketvirtoji baltuma“ – simetriškas taškas, esantis vienoje vertikalėje su vyzdžio centru, po apatiniu į priekį žiūrinčiojo akies kraštu.
Taškas che-gu – „įeinant į slėnį“ – simetriškas taškas, esantis tarp rodomojo piršto ir nykščio, viršutiniame taške, jungiančiame jų raumenis.
Taškas tai-čun – „daugiau spaudimo“ – simetriškas taškas, esantis viršutinės pėdos dalies įduboje tarp pirmojo ir antrojo piršto.
Taškas czu-lin-ci – „aukščiau ašarų“ – simetriškas taškas, esantis tarp viršutinės pėdos dalies ketvirtojo ir penktojo viršutinės pėdos dalies piršto.
Danties skausmas
Danties skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, sukeliantis fizinių ir psichologinio pobūdžio negalavimų. Žmogaus burnos ir žandikaulių sritis yra itin gausiai inervuota. Kaip tik todėl dauguma uždegimo procesų ar traumų sukelia sunkiai pakeliamą, stiprų skausmą.
Kas sukelia danties skausmą ir kaip jis atsiranda, geriau suprasime, jei žinosime danties sandarą.
Dantis sudarytas iš vainiko ir šaknų. Skirtingų dantų vainikai skiriasi savo forma ir dantų šaknų skaičiumi. Danties vainiką gaubia emalis. Danties emalis yra kiečiausia ir labiausiai mineralizuota medžiaga žmogaus organizme. Dentinas – struktūrinė danties medžiaga, kuri yra po emaliu vainikinėje danties dalyje ir po cementu danties šaknyse. Pulpa tai mažas kraujagyslių, nervų ir limfagyslių raizginys, esantis danties viduje po emaliu ir dentinu. Pulpa dažniausiai vadinama danties nervu arba tiesiog nervu.
Dažniausia skausmo priežastis yra dantų ėduonis, arba dantų kariesas (danties kietųjų audinių progresuojantis irimas), ir jo komplikacijos. Atsiradus paviršiniam ėduoniui, kuris lokalizuojasi danties emalyje, kurį laiką gali nebūti jokių simptomų arba retai truputį pamaudžiantis, tačiau savaime greitai praeinantis skausmas nuo saldesnio maisto, šaltesnio vandens. Dažnas žmogus mažai ar visai nekreipia dėmesio į tokius negalavimus.
Tačiau procesas nesustoja, pažeisti danties audiniai minkštėja, ėduonis pasiekia gilesnius audinius – dentiną. Tuomet atsiranda skausmas dėl temperatūros dirgiklių, taip pat kramtant kietesnį maistą. Dažniausiai skausmas trumpalaikis, praeina nustojus veikti dirgikliui.
Pažeidimui pasiekus danties nervą, atsiranda savaiminis, plintantis per visą žandikaulį, nepraeinantis skausmas. Skaudėti dažniausiai pradeda vakare arba naktį.
Danties nervas „numiršta“, ir kurį laiką danties gali ir neskaudėti. Tačiau vystosi nervo nekrozė, vyksta uždegimo procesas danties šaknies viršūnės srityje. Atsiranda maudžiančio pobūdžio skausmas, kuris lokalizuojasi apie pažeistą dantį, dantis skausmingas sukandus, tarsi pakeltas. Dažniausiai kramtyti skaudama puse žmogus vengia. Ties tokiu dantimi pereinamoji raukšlė neretai patinsta, gali pakilti kūno temperatūra.
Gali pasikeisti danties spalva, jis gali patamsėti. Dažniausiai taip nutinka dantims, kurių pulpa (danties nervas) buvo pažeista dėl uždegimo ar įvykusios danties traumos.
Dantų spalva gali kisti ir dėl kitų priežasčių, tokių kaip amžiaus pakitimai, tabako vartojimas (rūkymas arba tabako kramtymas). Todėl pirmiausia svarbu nustatyti tikrąją danties spalvos pakitimo priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Burnos ertmėje, dažnai pažeisto danties projekcijoje, gali atsirasti fistulė (pūlinukas). Šis darinys neretai išnyksta, o po tam tikro laiko vėl iškyla burnos ertmėje.
Kaip elgtis suskaudus dančiui? Kiekviena situacija reikalauja skirtingos intervencijos. Dažnai žmonės, besigelbėdami nuo dantų skausmo, imasi įvairiausių priemonių. Dažnai patys besigydydami nudegina burnos ertmės gleivinę, atsiranda erozijų, gilesnių išopėjimų. Jeigu skausmas užklupo vėlai vakare ar naktį, išgerkite tabletę nuo skausmo ir ryte registruokitės pas savo gydytoją odontologą. Čia gausite profesionalią pagalbą ir daug greičiau išsivaduosite iš varginančios būklės.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmas – labai paplitusi problema. Daugiau nei 60 proc. žmonių gyvenime yra susidūrę su nugaros skausmais.
Ūmus nugaros skausmas apibūdinamas kaip aštrus arba bukas. Dažniausiai jis jaučiamas nugaros apatinėje dalyje, kurioje nors vienoje vietoje, pavyzdžiui, dešinėje arba kairėje pusėje, per vidurį arba nugaros apatinėje dalyje. Ūmus skausmas gali būti nereguliarus ir dažnai besikartojantis.
Lėtinis nugaros skausmas tęsiasi ilgiau ir apibūdinamas kaip gilus, bukas arba deginantis skausmas vienoje nugaros srityje, kuris gali plisti į kojas. Pacientai gali jausti nutirpimą arba nejautrumą kojose, sunkumą atliekant įprastą kasdieninę veiklą, taip pat dirbant. Lėtinis nugaros skausmas paprastai stebimas ilgą laiką, ir kartais įprastas gydymas nepadeda. Skausmas gali atsirasti dėl senos traumos, degeneracinių stuburo audinių pakitimų arba dėl artrito, tačiau dažniausiai yra susijęs su laikysenos pakitimais ir raumenų disbalansu, taip pat su paciento pakitusiu skausmo suvokimu ir valdymo sistema, įtampa, depresija bei kitais emociniais sutrikimais, kurie turi įtakos skausmo slenksčiui ir jo ištvėrimui.
Nugaros skausmas dažniausiai atsiranda, kai nugaros raumenys ar kiti audiniai patiria per didelį krūvį, būna įtempti, dėl to jie susilpnėja. Raumenų spazmai arba plyšimai gali atsirasti dėl pakitimų stuburo audiniuose arba dėl senėjimo. Tai pakeičia žmogaus laikyseną.
Nugaros skausmas gali būti susijęs su įvairiais faktoriais, pavyzdžiui, judėjimu, kūno padėtimi arba fiziniu krūviu. Nugaros skausmas ir pasveikimas gali būti susiję su psichologiniu stresu, kantrybės laipsniu, skausmo pojūčiu, ištverme arba emocine būsena. Pavyzdžiui, jaudulys, baimė, depresija, nervinimasis ir kiti faktoriai, kurių žmonės nesieja su nugaros skausmais, vis dėlto gali juos paaštrinti.
Paprastą nugaros skausmą gali sukelti netaisyklingi, staigūs judesiai arba fizinio aktyvumo stoka. Fizinio aktyvumo stoka silpnina raumenis, jiems pasidaro per sunku remti nugarą. Dėl to nugara tampa labiau pažeidžiama, kai yra perkraunama kuri nors jos dalis.
Nugaros skausmo priežastys gali būti ir labai specifinės, jis gali pasireikšti nėštumo, menstruacijų metu, dėl šlapimo takų infekcijos, skrandžio problemų, širdies ir kraujagyslių ligų, stuburo slankstelių ar kitų minkštųjų audinių uždegimo, auglių arba kitų rimtų priežasčių. Jei skauda nugarą, būtina konsultuotis su gydytoju, bet jei skausmas tęsiasi ilgiau nei 6 savaites, pas gydytoją būtina apsilankyti nedelsiant.
Senstant stuburo ir aplinkinių audinių pakitimai yra įprastas reiškinys. Nugaros audinių pakitimus (dėl tarpslankstelinių diskų ligos, išvaržos, pakitimų sąnariuose, pakitusio slankstelių augimo, osteochondrozės ir kitų priežasčių) dažniausiai gydytojas diagnozuoja sveikatos patikrinimo metu, ir jie dažniausiai nėra skausmingi. Šie degeneraciniai audinių pakitimai nėra vertinami kaip rimti tol, kol nesukelia skausmo.
Kaip malšinti skausmą? Dažniausiai nugaros skausmą sukelia per didelis nugaros raumenims tenkantis krūvis, ir profilaktika yra geriausias nugaros skausmų gydymas.
Kūnas turi būti aktyvus tam, kad būtų sveikas. Jeigu raumenys, kaulai ir sausgyslės nenaudojami, tai gali jums sukelti didelių problemų.
Lėtai atliekami pratimai gali sustiprinti nugaros ir pilvo raumenis, kad jie galėtų paremti stuburą ir išsaugoti jo elastingumą. Pasivaikščiojimas arba važiavimas dviračiu yra lengvi pratimai, kuriuos galima įtraukti į dienotvarkę. Plaukiojimas yra labai gerai nugarai todėl, kad taip sustiprinami raumenys, ir vanduo padeda paremti visą kūną.
Suskaudus nugarą galite iš karto pradėti vartoti vietinio poveikio priemones nuo skausmo (gelius ar pleistrus). Tokios priemonės malšina skausmą ir mažina uždegimą.
Parengė K. JUŠKAITĖ
