Lytinių partnerių kaita ir atsakomybės nebuvimas kartais
nepraeina be pasekmių. O jos dažnai esti tokios, kad apie tai viešai kalbėti
paprastai nenori niekas. Visuomenė skirtingai reaguoja į užsikrėtusiuosius
vadinamomis meilės ligomis – sifiliu, gonorėja, ŽIV, AIDS. Tokius ligonius vieni
niekina, kiti nekenčia, yra manančiųjų, kad sirgti veneros liga – didžiulė gėda.
“Niekas nėra apsaugotas nuo ligų. Net nuo veneros”,- teigė Panevėžio infekcinės
ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas dermatovenerologijai Vidutis
Brazaitis. Vyriausias infekuotas ŽIV Lietuvoje – šešiasdešimt vienerių metų, tačiau analizuojant sergamumo šiomis ligomis statistiką pastebima, kad jomis suserga vis daugiau jaunesnio amžiaus žmonių.
Panevėžyje meilės ligų registruojama vis mažiau
2004-aisiais Lietuvoje diagnozuoti 135 nauji užsikrėtimo ŽIV atvejai. Lietuvoje žmonių, apsikrėtusių šia liga, skaičius artėja prie tūkstančio. Išaiškinti trys nepilnamečiai, sergantys ŽIV.
Itin sparčiai ŽIV plito Šilutės mieste ir rajone – vien per 2004-uosius diagnozuoti 6 šios ligos atvejai. Dauguma užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus, vienas – lytiškai.
“Jau keletą metų iš eilės situacija stabili”,- sakė dermatovenerologas V.Brazaitis. Pernai mieste užregistruoti 4 susirgimai sifiliu, 24 panevėžiečiams diagnozuota gonorėja. ŽIV skaičius jau nesikeičia keletą metų – registruoti 6 ŽIV nešiotojai, Šiauliuose registruoti 37 ŽIV atvejai.
Medikams kelia nerimą jaunas ligonių amžius. “Tarp sergančiųjų ŽIV daugiausia žmonės nuo 20 iki 39 metų. Gonorėja serga 18-29 metų panevėžiečiai”,- pasakojo V.Brazaitis. Gonorėja bene dažniausiai užsikrečia vyrai, o sifiliu serga beveik tiek pat ir vyrų, ir moterų. “Anksčiau apsikrėtusieji veneros ligomis privalėdavo nurodyti asmenis, su kuriais turėjo lytinių kontaktų. Dabar tai paliekama kiekvieno ligonio sąžinei”,- sakė dermatovenerologas.
V.Brazaitis pabrėžė, kad statistika toli gražu neatspindi tikrosios padėties, nes ne visi panevėžiečiai veneros ligas diagnozuoti ir gydyti patiki savo miesto medikams. “Žmonės gali gydytis nebūtinai Panevėžyje – turintieji galimybę tuo pasinaudoja”,- sakė medikas.
ŽIV – jau valdomas procesas
Tai, kad Panevėžyje registruoti vos 6 ŽIV ligoniai, dermatovenerologo nuomone, nereiškia, kad mieste neatsirado naujų šiuo virusu užsikrėtusiųjų žmonių. “Vieni pakeitė gyvenamąją vietą, yra mirusiųjų nuo ŽIV, atsirado naujų ligonių”,- sakė V.Brazaitis.
Gydytojas dermatovenerologas teigė: visuomenėje vyraujanti nuostata, kad ŽIV – nepagydoma liga, jau atgyvenusi ir nebeatitinkanti tikrovės. Šiuolaikinė medicina į priekį pažengė tiek, kad ir šią ligą medikamentais galima kontroliuoti. Valstybės lėšomis 2004-aisiais nuo AIDS Lietuvoje buvo gydomi 47 žmonės. Vieno tokio paciento gydymas per metus valstybei kainuoja apie 30 tūkst. litų. “Galbūt moraliems Lietuvos žmonėms gali atrodyti, kad savo netinkamu elgesiu ligą prisišaukusius asmenis gydyti už visų mokesčių mokėtojų pinigus nėra geras dalykas. Tačiau skeptikams patarčiau pamąstyti apie savo vaikus, anūkus – nuo ligų niekas neapdraustas. Negydomas ir nekontroliuojamas ŽIV turi tendenciją plisti. Juk ir kalinius išlaikome iš valstybės pinigų”,- mano V.Brazaitis. Jo įsitikinimu, tokia valstybės politika duoda teigiamų rezultatų – Lietuvoje dar nėra vaikų, kurie gimė jau turėdami ŽIV virusą. Taip, pasak mediko, yra dėl to, kad ŽIV infekuotosios nėščiosios laiku gauna specialų gydymą. “Šių ir AIDS sergančių ligonių gydymas labai brangus. Nes, be pagrindinės, dažnai tenka gydyti ir kitą – indikatorinę ligą. AIDS ligoniai serga tuberkulioze, onkologinėmis ar grybelinėmis ligomis”,- pasakojo medikas.
V.Brazaitis pabrėžė, kad apsikrėtusiųjų ŽIV yra ne tik tarp vartojančiųjų intraveninius narkotikus – ši infekcija dažniau plinta ir tarp heteroseksualių porų. “Manau, kad tai – vienoje įkalinimo įstaigoje nustatyto ŽIV protrūkio išdava. Nemažai infekuotojų grįžo į laisvę, kai kurie lankosi ir mūsų ligoninės odos ir veneros ligų konsultaciniame skyriuje”,- sakė dermatovenerologas.
Konfidencialumas gali atsigręžti prieš medikus
Pasak V.Brazaičio, diagnozuojant ir gydant lytiškai plintančias ligas anonimiškumas ir konfidencialumas apsaugo pacientą. “Besikreipiančiam į gydymo įstaigą asmeniui duodamas eilės numeris, kuris naudojamas įforminant visą diagnozavimo ir gydymo procesą. Net Statistikos departamentui neteikiami duomenys apie veneros liga užsikrėtusį asmenį – perduodama užkoduota informacija, kurioje nėra duomenų apie konkretų pacientą, o tik amžius, lytis ir regionas, kuriame žmogus gyvena”,- pasakojo V.Brazaitis.
Gydytojas pabrėžė, kad niekur pasaulyje nėra anoniminio gydymo. Medikas bendrauja su konkrečiu žmogumi – kitaip neįmanoma. Tačiau pacientų teisių apsauga gali medikams padaryti meškos paslaugą. “Sergančiuosius AIDS, ŽIV, hepatitais gydyti nuo įvairių kitų ligų tenka daugeliui šalies ligoninių. Ne visi ligoniai pasisako medikams, kad serga ir minėtomis užkrečiamomis ligomis. Galbūt taip yra dėl to, kad tokie pacientai prisibijo neigiamo visuomenės požiūrio. Tokie ligoniai gali sukelti grėsmę jiems padedantiems medikams – chirurgams, slaugytojoms, odontologams”,- sakė dermatovenerologas. Medikai, operuodami, leisdami vaistus, gydydami ŽIV, AIDS, hepatitu sergančiųjų dantis, turi realią galimybę būti infekuoti. “Tokia tikimybė reali per operacijas – chirurgai gali susižaloti, įsidurti – guminės pirštinės nuo kontakto apsaugo ne visuomet”,- teigė V.Brazaitis. Nors Lietuvoje dar nekalbama apie AIDS ar ŽIV nuo ligonių užsikrėtusius medikus, pasak gydytojo, užsienyje tokiu būdu susirgusių medikų jau yra. “Kone kiekviename gydytojų susirinkime nepamirštama paminėti, kad tik griežtas medicininių normų laikymasis gali padėti išvengti užsikrėsti šiomis ligomis – vienkartiniai švirkštai, guminės pirštinės, kur reikia – specialūs veido apdangalai. Su kiekvienu pacientu būtina elgtis kaip su potencialiai ŽIV infekuotoju – tik taip galima sumažinti grėsmę užsikrėsti”,- tvirtino V.Brazaitis.
Potenciali galimybė tapti ŽIV infekuotoju iškyla ir represinių struktūrų darbuotojams – policininkams. Pareigūnams, pasak mediko, galioja lygiai tokios pat saugumo taisyklės, kaip ir medikams.
Iki šiol medikamentai, skirti ŽIV, AIDS gydyti, buvo Respublikiniame AIDS centre. Dabar jų privalės būti ir kitose gydymo įstaigose. “Vaistai skirti kontaktą su ŽIV ligoniais turėjusiems ir galbūt virusu apsikrėtusiems medikams. Kol kas Panevėžio gydymo įstaigose šių vaistų dar nėra. Bet nėra sunku jų per keletą valandų gauti – medikamentus reikia vartoti nepraėjus 72 valandoms po kontakto su infekuotoju. Tačiau gana greitai šie medikamentai bus ir mūsų miesto ligoninėse”,- tvirtino V.Brazaitis.
Lytinis švietimas pažengė į priekį
Tai, kad Panevėžyje nėra lytiškai plintančių ligų protrūkio, V.Brazaitis aiškina paprastai – jau mokyklose vykdomas jaunimo lytinis švietimas duoda teigiamą rezultatą. “Anksčiau buvo rūpinamasi moksleivių dorove, dabar apie jaunuoliams iškylančias problemas kalbama daug atviriau”,- tvirtino dermatovenerologas. Pas moksleivius apsilankančių medikų jau seniai nebestebina atviri jaunuolių klausimai – ar ŽIV galima užsikrėsti santykiaujant oraliniu būdu, ar prezervatyvai gali apsaugoti nuo lytiškai plintančių ligų. “Nuobodžios paskaitos niekam neįdomios, tačiau jei susirenka grupė moksleivių, turinti gydytojams konkrečių klausimų, – tokie susitikimai duoda konkrečios naudos”,- mano V.Brazaitis. Jaunuoliai, pasak gydytojo, turi ko paklausti, nes šeimose apie lytinio brendimo problemas, matyt, vis dar nekalbama atvirai.
Meilės ligų, anot dermatovenerologo, mieste mažėja dar ir dėl to, kad jomis užsikrėtusieji laiku kreipiasi į medikus – vis mažiau žmonių “gėdingas” ligas gydosi per internetą ar savo nuožiūra. “Dėl to sumažėjo užleistų ligų. Pagelbėjo ir tai, jog vaistinėse antibiotikų be gydytojo recepto nebeparduoda”,- kalbėjo “Sekundės” pašnekovas.
Panevėžyje, teigė V.Brazaitis, yra visos galimybės išsitirti, ar nesergama gonorėja, sifiliu, ŽIV. Jeigu gydymo įstaigoje, kurioje lankomasi, tyrimai neatliekami, sudaromos sutartys su moderniausiomis Vilniaus ar Kauno laboratorijomis: analizės paimamos Panevėžyje ir praėjus kuriam laikui žmogus gauna atsakymus. Tiesa, už tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų reikia mokėti – nemokamai jie atliekami tik į rizikos grupę patenkantiems (pvz., sergantiesiems tuberkulioze) asmenims. Gydytojas pabrėžė, kad, diagnozavus veneros ligą, patariama pasitikrinti ir dėl ŽIV – tikimybė užsikrėsti šia liga išauga sergant sifiliu ar gonorėja.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
