Aštuoniolika metų JAV gyvenanti ir šios šalies pilietybę turinti buvusi panevėžietė įsitikinusi, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė nenuviltų užsieniečių, specialiai atvykstančių į Lietuvą gydytis.
Kainos ir kokybės santykis
Respublikinė Panevėžio ligoninė, skirtingai nei Vilniaus Santariškių ar Kauno medicinos universiteto klinikos bei kurortų sanatorijos, negali pasigirti pacientais užsieniečiais, specialiai atvykstančiais pasigydyti ir mokančiais visą kainą už gydymą.
Į Panevėžį gydytis grįžta daugiausia užsienyje dirbantys gyventojai, tačiau ateityje Panevėžys gali būti įtrauktas į Lietuvos medicinos turizmo žemėlapį. Taip mano 64 metų Irena Dirda iš JAV, kuri į Panevėžį kas keleri metai grįžta ir kaip sveikatos turistė.
Pastaruosius 18 metų JAV, viename Čikagos priemiesčlų gyvenanti moteris vakar buvo išrašyta iš Respublikinės Panevėžio ligoninės, kurioje jai buvo atlikta nedidelė chirurginė operacija. I.Dirda džiaugėsi Panevėžyje atlikusi išsamius sveikatos tyrimus ir pasigydžiusi.
„Į JAV grįšiu sveika kaip ridikas“,– dar ligoninės palatoje juokėsi jaunatviškos išvaizdos pacientė.
I.Dirda anksčiau yra pirkusi medicinos paslaugas iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio gatvėje, tačiau daugiau ten nebegrįžo. Moters teigimu, Panevėžio ligoninėje jai labai patiko.
„Čia – aukšta paslaugų kokybė, malonus personalas, o kainos, vertinant pagal amerikietiškos piniginės svorį, labai nedidelės“, – vardijo ji privalumus, kuriuos įvertino kelis kartus atsidūrusi panevėžiečių medikų rankose.
Moteris skaičiuoja, kad tyrimai (kraujo, šlapimo, pilvo organų echoskopija, krūtų echoskopija) ir operacija Dienos chirurgijos skyriuje jai atsiėjo apie 1500 litų. I.Dirda ligoninei už paslaugas mokėjo pagal ligonių kasų įkainius.
JAV jai už analogiškas medicinos paslaugas, kurias gavo Lietuvoje, būtų tekę pakloti tūkstančius dolerių. I.Dirda pasakojo, kad Amerikoje vien už ginekologo konsultaciją ir echoskopiją yra sumokėjusi 900 dolerių.
Už Atlanto gyvenanti buvusi panevėžietė, kaip ir daugelis moterų, linkusi turėti savo gydytoją ginekologą. Atvažiavusi į Lietuvą ji visada kreipiasi į Panevėžio ligoninės ginekologijos skyriaus vedėją Reginą Valikonytę.
I.Dirda sakė įsitikinusi šios medikės aukšta profesine kompetencija ir drąsiai ją galėtų rekomenduoti savo pažįstamiems.
„Panevėžyje yra ir kitų puikių specialistų, kurie tikrai niekuo nenusileidžia Amerikos daktarams“ – kalbėjo ji.
Pasak ponios Irenos, daug JAV gyvenančių lietuvių, kurie į šią šalį emigravo jau Lietuvos nepriklausomybės laikais, viešnagės gimtinėje metu išnaudoja progą pasitikrinti sveikatą, pasigydyti. JAV medicinos paslaugos brangokos. Net ir turintieji draudimą turi nemažai primokėti.
Ramūs, kad pasiligoję galės nemokamai gauti reikiamą medicinos pagalbą, gali būti tik tie, kuriuos apdraudžia darbdavys. Smarkiai papurtyti piniginės nereikia ir vyresniems nei 65 metų asmenims, jeigu jie turi teisę į vadinamąją medicinos pagalbą senjorams.
Milžiniškos sąskaitos
I.Dirda JAV buvo ištekėjusi už 40 metų vyresnio lietuvio Petro Dirdos. Jiedu kartu darniai išgyveno 14 metų. Praėjusių metų rudenį P.Dirda mirė eidamas 105 -uosius metus.
Pasak moters, jos sutuoktinis visada atrodė beveik dviem dešimtimis metų jaunesnis nei buvo iš tiesų, buvo labai šviesus žmogus ir puikus gyvenimo draugas.
Paskutiniais gyvenimo metais jam dažnokai prireikdavo medikų pagalbos, kartkartėmis jis gulėdavo ligoninėje, važiuodavo į reabilitacijos paslaugas teikiančias gydymo įstaigas.
Dirdos iš gydymo įstaigų gaudavo net iki beveik 70 tūkstančių dolerių siekiančias sąskaitas. Pasak moters, laimei, jos velionis vyras turėjo specialų, vyresnio amžiaus žmonėms skirtą draudimą.
Tokį draudimą kitais metais turės ir ponia Irena. Šis draudimas jai garantuos 80 procentų kompensaciją už sveikatos priežiūros paslaugas, dar 20 procentų dengs draudimas, už kurį ji mokės pati.
Iki šiol namų šeimininkė I.Dirda JAV draudėsi sveikatą pati. Ji kas porą mėnesių už draudimą mokėjo po 1300 dolerių. Už daugelį sveikatos priežiūros paslaugų jai tekdavo primokėti.
Moteris džiaugiasi, kad per 18 gyvenimo JAV metų neteko atsigulti į ligoninę.
„Jeigu ne vyro ligos, iš arčiau būčiau ir nepamačiusi amerikietiškos sveikatos priežiūros sistemos. Galiu pasakyti, kad Amerikoje medicina aukšto lygio, gydymo įstaigos aprūpintos gera aparatūra, bet ten irgi yra ir neatidumo, ir aplaidumo“, – pasakojo ji.
(…)
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite balandžio 18 d. „Sekundėje“.
Dienraštį galite įsigyti spaudos kioskuose, prekybos centruose bei kitose prekybos vietose.
