Naujausia nedarbo statistika Jungtinėse Valstijose patvirtina, kad didžiausios pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar labai trapus.
Nedidelis naujų darbo vietų skaičius leidžia teigti, jog JAV verslas vis dar atsargiai žiūri į ateitį, todėl neskuba samdyti naujų darbuotojų. Dėl to 8,2 proc. siekiantis nedarbo lygis praktiškai nekinta. Šis rodiklis turėtų kelti nerimą JAV prezidentui Barackui Obamai, mat nedarbas tampa vienu svarbiausių veiksnių per rinkimus. Per pastaruosius 67 metus nė vienas prezidentas negavo progos valdyti dvi kadencijas iš eilės, kai nedarbo lygis viršijo 7,2 proc.
Analitikų teigimu, nemažėjantis nedarbas rodo, kad ekonomikos atsigavimas išsikvepia. „Beveik visi ekonomikos indikatoriai patvirtina nuomonę, kad Jungtinių Valstijų ekonomikos augimas nors ir lėtai, pastebimai mažėja“, – tvirtino ekonomikos tyrimų ir konsultacijų firmos „J.H Cohn“ vadovas ir buvęs JAV Darbo reikalų departamento pareigūnas Paulas O’Keefeas. Tačiau darbo rinkos ekspertas pridūrė, kad šio mėnesio rezultatai neturėtų stebinti – tendencijos išlieka stabilios jau 7 mėnesį iš eilės.
Situaciją šviesesnėmis spalvomis piešia kai kurie dienraščio „The Wall Street Journal“ kalbinti ekonomistai. Jų nuomone, nors nedarbo lygis išlieka santykinai aukštas, nėra ženklų, kad jis ateityje dar padidėtų. Ekonominių prognozių firmos „Capital Economics“ analitiko Paulo Daleso nuomone, dabartiniai duomenys rodo, jog darbo rinka ima stabilizuotis ir yra atsparesnė įvairiems šokams. „Kalbos apie antrą recesijos bangą kartais kelia šypseną – tam, kad atsirastų recesija, reikia, jog kažkas nutiktų. Vien nerimo dėl Europos ar Kinijos nepakanka“, – teigė P. Dalesas.
Pastarasis JAV vadovas, sugebėjęs palenkti rinkėjus savo pusėn esant aukštam nedarbo lygiui, Theodore’as Rooseveltas, kaip ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas, valdė itin sunkiu laikotarpiu tiek ekonomiškai, tiek ir politiškai. Negana to, B. Obama neleido oponentams pradėti kritikos lavinos ir vos tik pasirodžius nedarbo statistikai prabilo apie mokesčių lengvatų pratęsimą amerikiečių šeimoms, kurių bendros pajamos yra mažesnės nei 250 tūkst. JAV dolerių per metus. Taip per daug neapkraunant biudžeto bus siekiama padėti, JAV vadovo žodžiais, „vidurinei klasei“ ir pašalinti aukšto nedarbo lygio mestą politinį šešėlį. Negana to, prezidento B. Obamos siūlymas išlaikyti mokesčių lengvatas gaunantiems mažiausias pajamas suteikia jam politinių taškų prieš respublikonų kandidatą Mittą Romney, kurio nuomone, mokestinės lengvatos turėtų būti taikomos visiems JAV gyventojams.
Kritikų manymu, lengvatų išlaikymas kenkia šalies ekonomikos atsigavimui ir žlugdo planus mažinti deficitą, tačiau artėjant rinkimams pasirinkimo praktiškai nėra. „Turėdami omenyje keblią ekonominę situaciją mes manome, kad mokesčių lengvatų pratęsimas vidurinei klasei vieniems metams nebus itin kenksmingas, – teigė Baltųjų rūmų nacionalinės ekonomikos tarybos vadovas Gene B. Sperlingas. – Tačiau žvelgiant griežtai iš ekonominės perspektyvos, mokesčių lengvatos sumažins biudžeto pajamas, o tai tik padidins deficitą ir apsunkins situaciją.“
Baltųjų rūmų skaičiavimais, vienų metų mokestinės lengvatos pratęsimas JAV atsieis 150 milijardų dolerių, kurie nebus surinkti į biudžetą ir galiausiai pavirs deficitu. Vis dėlto, B. Obamos nuomone, jei lengvatos būtų paliktos tik nepasiturintiems amerikiečiams, kitąmet būtų galima surinkti papildomus 65 milijardus dolerių pakėlus mokesčius didžiausias pajamas gaunantiems mokesčių mokėtojams.
Dienraštyje „The Wall Street Journal“ pastebima, kad dar George’o Busho įvestų mokestinių lengvatų pabaiga verčia visą JAV visuomenę susimąstyti, kas yra socialiai atsakingas ir turėtų nešti didesnę mokesčių naštą. Abiejų kandidatų į JAV prezidento postą nuomonė šiuo klausimu skiriasi radikaliai – M. Romney, atstovaudamas respublikonų ir aukštas pajamas gaunančių amerikiečių interesams, siekia, kad maži mokesčiai išliktų tiek turtingiems gyventojams, tiek didelėms korporacijoms, o dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas laikosi labiau europietiškos pozicijos ir ragina turtinguosius prisiimti naštą ir palengvinti sunkią vidurinės klasės padėtį.
Visa tiesa dėl mokestinių pokyčių paaiškės tik pasibaigus rinkiminiam viesului, o dar didesnių pokyčių mokesčių JAV galima tikėtis nuo 2013 m., mat abu pretendentai į prezidento postą yra užsiminę apie poreikį iš pagrindų keisti atgyvenusią šalies mokesčių sistemą. Abiejų kandidatų požiūriai šiuo klausimu skiriasi, tačiau negalima spėlioti, kokie pokyčiai lauks kitąmet, kol nėra aiškus naujasis didžiausios pasaulio ekonomikos prezidentas. Verta pabrėžti, kad dabartinė situacija, tiksliau – jos miglotumas, yra ydinga, nes verslas, nežinodamas, kokių pokyčių laukti mokesčių politikoje, vengia rizikuoti ir taip pristabdo ekonomikos atsigavimą.
