Į skandalą dėl klausytų telefoninių pokalbių patekę Lietuvos ambasadoriai Vengrijoje ir Azerbaidžane greičiausiai turės grąžinti savo įgaliojimus. Premjeras Algirdas Butkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, regis, sutarė, kad diplomatai prarado pasitikėjimą.
Rugpjūčio 19 d., po tradicinio susitikimo su prezidente D. Grybauskaite, premjeras A. Butkevičius pareiškė, kad ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas ir ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška prarado vadovų pasitikėjimą. „Ryte kalbėjau su prezidente šiuo klausimu. Noriu pasakyti, kad šitie ambasadoriai yra praradę pasitikėjimą“, – teigė premjeras. Tai reiškia, kad abiejų likimas jau iš esmės nulemtas – jie turės palikti ambasadorių pozicijas ir grįžti į Vilnių.
Tiesa, kol kas neaišku, koks formalus būdas juos grąžinti į Lietuvą bus pasirinktas. Šiuo metu dar vyksta Užsienio reikalų ministerijos (URM) Generalinės inspekcijos vykdomas tyrimas dėl diplomatų veiksmų. Savo tyrimą dėl telefoninių pokalbių atlieka ir Valstybės saugumo departamentas (VSD). Oficialiai prezidentūra kol kas nekomentuoja situacijos – laukiama URM Generalinės inspekcijos tyrimo išvadų.
Vis dėlto diplomatai gali nelaukti tyrimo išvadų ir kol bus formaliai atšaukti iš Vengrijos bei Azerbaidžano. Ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas jau pateikė prašymą atšaukti jį iš ambasadoriaus pareigų. Tokį prašymą gali būti priverstas pateikti ir ambasadorius R. Juška. Tai būtų tam tikras „tylusis“ atšaukimas, nedarant skambių pareiškimų apie ambasadorių netinkamus veiksmus ar kitaip bandant paaiškinti, kodėl valstybės vadovams teko atšaukti diplomatus.
Toks sprendimas leistų bent jau formaliai išsaugoti reputaciją tiek URM, tiek ambasadoriams: užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui nereikėtų kalbėti apie telefoninių pokalbių klausymą kaip pagrindinį pretekstą atšaukti ambasadorius, o grįžę į Vilnių diplomatai galbūt išvengtų formalių tarnybinių nuobaudų. Abu greičiausiai išsaugos diplomatinius rangus ir toliau dirbs diplomatinėje tarnyboje.
Ambasadorių atšaukimas prezidentės ar užsienio reikalų ministro iniciatyva reikštų, kad neteisėtas telefoninių pokalbių klausymas ir paviešinimas davė tokių rezultatų, kurių galbūt ir tikėjosi šios operacijos sumanytojai. Buvęs VSD direktorius Mečys Laurinkus, kai kurie Seimo nariai ir apžvalgininkai teigė, kad tokia operacija, greičiausiai įvykdyta užsienio žvalgybos tarnybų, gali būti tik bandomasis veiksmas, siekiant kompromituoti Lietuvos diplomatinę tarnybą ir trukdyti Lietuvai tinkamai pasirengti svarbiam ES Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimui Vilniuje.
Opozicijoje esantys Seimo nariai konservatorius Mantas Adomėnas ir liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad priimti sprendimus remiantis neteisėtai padarytu telefoninio pokalbio įrašu yra blogas sprendimas. P. Auštrevičius užsiminė, kad ketina kreiptis į Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Benediktą Juodką ir siūlyti komiteto posėdyje apsvarstyti situaciją, kai dar prieš URM Generalinės inspekcijos išvadas premjeras paskelbė apie „prarastą pasitikėjimą“.
Pastaraisiais metais keletas Lietuvos ambasadorių buvo atšaukti arba priversti prašytis atšaukiami iš ambasadoriaus pareigų dėl nekorektiškų teiginių.
Lietuvos ambasadorius Gruzijoje M. Laurinkus 2009 m. buvo atšauktas iš pareigų prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva. Tuomet šalies vadovė pareikalavo, kad Vyriausybė teiktų ambasadoriaus atšaukimo prašymą, nes M. Laurinkaus „politikavimas nesuderinamas su diplomatine tarnyba“.
Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis 2011 m. pateikė prašymą atšaukti jį iš pareigų po to, kai viešumoje pasirodė jo komentarai apie tuomečio Latvijos prezidento Valdžio Zatlero iniciatyvą surengti referendumą, kuriuo būtų skelbiami pirmalaikiai Saeimos rinkimai.
