Alzheimerio liga dažnai vystosi labai ilgai – metų metus ar net dešimtmečius, o pirmieji aiškesni simptomai paprastai pastebimi tik tada, kai smegenyse jau būna įvykę reikšmingų pokyčių.
Todėl mokslininkai vis aktyviau ieško būdų, kaip ligos riziką atpažinti gerokai anksčiau.
Vienas iš galimų kelių – akių tinklainės nuotraukų analizė. Naujas Floridos universiteto mokslininkų tyrimas rodo, kad įprastos akies dugno nuotraukos, pasitelkus dirbtinį intelektą, gali padėti įvertinti su Alzheimerio liga siejamus rizikos veiksnius dar iki pasireiškiant atminties sutrikimams. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Journal of Alzheimer’s Disease“.
Kodėl žvilgsnis į akis domina mokslininkus
Tinklainė – šviesai jautrus audinys akies viduje. Ji yra nervų sistemos dalis, joje gausu smulkiųjų kraujagyslių ir nervinių struktūrų. Dėl to tinklainės pokyčiai gali atspindėti ne tik akių ligas, bet ir platesnius organizmo procesus – kraujagyslių, medžiagų apykaitos ar nervų sistemos būklę.
Akies dugno nuotraukos jau seniai naudojamos sergant diabetu, glaukoma ar kitomis akių ligomis. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad jose gali būti daugiau informacijos, nei gydytojas mato plika akimi.
Floridos universiteto tyrėjai pabrėžia, kad tokios nuotraukos yra palyginti pigios, greitos ir neinvazinės. Todėl ateityje jos galėtų tapti papildomu įrankiu vertinant žmogaus ilgalaikę demencijos riziką.
Dirbtinis intelektas analizavo dešimtis tūkstančių nuotraukų
Mokslininkai naudojo JK „UK Biobank“ duomenis – 62 876 spalvotas akies dugno nuotraukas, priklausiusias 44 501 tyrimo dalyviui. Dirbtinio intelekto modeliai buvo mokomi atpažinti 12 veiksnių, siejamų su Alzheimerio ligos rizika. Tarp jų buvo amžius, kūno masės indeksas, kraujospūdis, rūkymas, alkoholio vartojimas, miego sutrikimai, depresija, glikozilinto hemoglobino rodiklis ir kiti veiksniai.
Tyrimas parodė, kad dirbtinis intelektas iš tinklainės vaizdų gebėjo aptikti struktūrinius požymius, susijusius su šiais rizikos veiksniais. Ypač svarbios pasirodė tinklainės kraujagyslės ir regos nervo diskas.
Kitaip tariant, akies dugno nuotrauka pati savaime neparodo, kad žmogus serga Alzheimerio liga, tačiau ji gali atspindėti biologinius ir gyvenimo būdo rizikos pėdsakus, kurie ilgainiui siejami su didesne ligos tikimybe.
Tai nėra diagnozė
Svarbiausia šio tyrimo išvada – tinklainės nuotraukos gali padėti vertinti riziką, bet jos nėra Alzheimerio ligos diagnostikos testas.
Patys tyrimo autoriai pabrėžia, kad metodas nėra skirtas vien iš akių nuotraukos nustatyti Alzheimerio ligą. Jis labiau galėtų būti naudojamas kaip papildomas atrankos įrankis – padedantis pastebėti žmones, kuriems vertėtų atidžiau įvertinti sveikatą, koreguoti rizikos veiksnius ar atlikti išsamesnius tyrimus.
Tai ypač svarbu todėl, kad dalis Alzheimerio ligos rizikos veiksnių yra keičiami: aukštas kraujospūdis, rūkymas, prastas miegas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nutukimas ar metaboliniai sutrikimai. Kuo anksčiau jie pastebimi, tuo daugiau galimybių imtis prevencijos.
Ką reikėtų žinoti skaitytojui
Kol kas tokia technologija nėra įprasta kasdienės medicinos praktikos dalis. Tyrimas rodo perspektyvą, bet prieš taikant metodą plačiai reikėtų daugiau patvirtinimų skirtingose populiacijose, klinikinių tyrimų ir aiškių taisyklių, kaip vertinti gautus rezultatus.
Todėl šiandien nereikėtų suprasti taip, kad apsilankymas pas akių gydytoją gali „iš anksto diagnozuoti“ Alzheimerio ligą. Teisingesnė išvada būtų tokia: akys gali suteikti papildomų užuominų apie bendrą kraujagyslių ir nervų sistemos būklę, o ateityje dirbtinis intelektas galėtų padėti šias užuominas paversti ankstyvesniu rizikos vertinimu.
