Užsimojo prieš savus
Panevėžio regione šimtmečiais puoselėjamoms aludarystės
tradicijoms gresia pavojus būti sunaikintoms, alaus ir salyklo pramonei artėja
bankrotas, skurstantis valstybės biudžetas neteks milijoninių pajamų, o putotą
lietuvišką alų pakeis degtinė arba pilstukas.
Tokias pasekmes prognozuoja alaus gamintojai, jei politikai
pritars akcizo alui didinimui. Seimui pateikta svarstyti aibė pasiūlymų,
raginančių akcizą alui kelti nuo 8 proc. net iki 50 proc. Kirsti šaką, ant
kurios laikosi Panevėžio regionas, užsimojo netgi jam atstovaujantys Seimo
nariai.
Konservatorius Antanas Matulas praėjusią savaitę įregistravo
įstatymo pataisą, kuria siūloma didiesiems alaus gamintojams akcizą kelti 50
proc. Taip kovotojas už tautos blaivinimą šį kartą užsimojo sumažinti kainų
atotrūkį tarp silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų.
Seimo narys nemano, kad šoktelėjusi alaus kaina turėtų įtakos
jo paklausai.
„Alus nėra kontrabandai patraukli prekė, todėl niekas
nepasikeistų. Kas gi radęs 2 litus alaus buteliui atkreips dėmesį į 10 centų? O
į valstybės biudžetą būtų papildomai surinkta apie 20 mln. Lt“, – tikina
A.Matulas.
Ignoruoja tradicijas
Į alaus pramonę nusitaikęs A.Matulas atmeta aludarių
argumentus, jog pakeltas akcizo tarifas lemtų ekonomikos kritimą – visoje alaus
pramonėje ir su ja susijusiuose sektoriuose (grūdų auginimo, salyklo gamybos,
transporto, viešojo maitinimo) sumažėtų darbo vietų, dėl ko iš karto kristų
pajamos į šalies biudžetą.
„Čia yra pasakos“, – tokius argumentus atmetė Seimo narys.
Nors Panevėžio regionas nuo seno garsėja unikaliomis alaus
gaminimo tradicijomis, o Turizmo informacijos centras užsukusiems užsieniečiams
siūlo ne tik iš arčiau žvilgtelėti į gamybos procesą, bet ir įvertinti
aukštaitiško alaus skonį, A.Matulas alui skelbia veto.
„Kokios čia tradicijos alų bambaliais gerti? Pažiūrėkite,
kokios tų tradicijų pasekmės. Rusai okupavo Lietuvą ir atsirado tradicijos.
Tikra Lietuva tokių niekada neturėjo“, – mano seimūnas.
Aludarių užtarti nesirengia ir Biržų krašto žmonių į Seimą
išrinktas Valdemaras Valkiūnas. Seimo narys solidarizuojasi su duobę dešimtis
milijonų litų į valstybės biudžetą sumokančioms didžiosioms darykloms kasančiu
A.Matulu.
„Aš prieš akcizo kėlimą, bet tuomet smūgis bus suduotas ne
ekonomikai, o pensininkams ir kitoms remiamoms socialinėms grupėms“, – mano
V.Valkiūnas.
Blaivins merginas
Silpnųjų alkoholinių gėrimų kainą priartinti prie stipriųjų
siekia ir panevėžietis Seimo narys Petras Luomanas. Jis siūlo ne tik alui, bet
ir sidrui, alkoholiniams kokteiliams akcizo tarifą didinti 25 proc.
„Būtina didinti šių gėrimų akcizą, nes jų vartotojas –
jaunimas, o ypač merginos“, – verslui kirsdamas per kišenę jaunąją kartą
išblaivinti užsimojęs P.Luomanas.
Politikas tai siūlydamas neįžvelgia pavojaus, nors ekonomikos
ekspertai perspėja, kad silpnajai alkoholio pramonei užveržti pančiai padidintų
stipriųjų svaigiųjų gėrimų vartojimą. Dėl nedidelio kainų skirtumo tas pats
jaunimas gali rinktis stipriuosius gėrimus, o pakeltas akcizas dar ir atvertų
kelius nelegaliems gamintojams.
„Netvarka, jei valstybė kapituliuotų prieš bobutę“, – į tokius
argumentus atsikerta P.Luomanas.
Iš Panevėžio krašto žmonių į Seimą išrinktų politikų pasmerkti
aludarių neskuba vienintelis Julius Dautartas. Seimūnas, kuruojantis švietimo ir
kultūros reikalus, prieš pažabojant verslą ragina įvertinti ekonominį poveikį.
„Jei ekonomistai mato naudą valstybei ir jei tai nebus sunki
našta verslui, tada palaikau. Bet aš linkęs mokesčių nedidinti“, – teigia
J.Dautartas.
Bestuburė politika
Seimo Finansų ir biudžeto komitetui pateikta svarstyti aibė
pasiūlymų, raginančių akcizą alui kelti nuo 8 proc. net iki 50 proc. Tačiau
komitetas savo pozicijos kol kas nėra pareiškęs ir sprendimą žada paskelbti
gavęs Vyriausybės išvadas.
„Skaudžiausiai akcizo didinimą pajustų smulkieji aludariai.
Juos ginanti asociacija teigia, kad dėl to turėtų užsidaryti nemažai mažųjų
alaus daryklų. O stambių gamyklų, jei galima tikėti mūsų turima informacija,
pelnai didžiuliai. Tačiau alaus gamintojų asociacija tvirtina, kad pelningai
Lietuvoje dirba tik viena įmonė“, – tvirtos pozicijos neturi Finansų ir biudžeto
komiteto pirmininko pavaduotojas V.Matuzas.
Jis sutinka, kad dabartinės kainų žirklės tarp alaus, sidro,
alkoholinių kokteilių ir stipriųjų gėrimų skatina vartotoją rinktis silpnesnę
produkciją, tačiau esą toks santykis pernelyg prieštarauja Europos Sąjungos
politikai. Anot V.Matuzo, šiuo metu degtinė Lietuvoje 5,2 karto brangesnė už
silpnuosius alkoholinius gėrimus. Europos Sąjungoje silpnieji alkoholiniai
gėrimai už stipriuosius vidutiniškai pigesni vos 2,4 karto.
„Jei vertinsime iš ekonominio taško, akcizo kėlimas nėra
naudingas. Bet jei žiūrėsime į alkoholio žalą visuomenei, jo nepakėlus
nuostoliai daug didesni“, – globaliai vertino V.Matuzas.
Girtavimas išaugtų
Su alaus pramone neatsiejamai susiję sektoriai perspėja, kad
politikų užmojai pažaboti alkoholio gamintojus gali padaryti daugiau žalos, nei
duoti naudos vartotojams, verslui ir visai šalies ekonomikai.
„Alaus akcizo padidinimas suduotų smūgį ir mūsų verslui, ir
žemdirbiams, tik klausimas – ar nokautuojamą, ar dar pakeliamą“, – įsitikinęs
Panevėžyje įsikūrusios didžiausios salyklo gamintojos Baltijos šalyse bendrovės
„Viking Malt“ direktorius Gintaras Aukštinaitis.
Direktorius neatmeta galimybės, kad, padidinus akcizą alui,
salyklo pramonė bankrutuotų, kartu valstybės biudžetas netektų pajamų. Vien
„Viking Malt“ per praėjusius metus sumokėjo 1,4 mln. Lt mokesčių.
Direktorius pripažįsta, kad įmonė jau dabar išgyvena ne pačius
geriausius laikus.
„Gamyba laikinai sustabdyta, nes mūsų sandėliai pilni
nerealizuotos produkcijos. Alaus išgeriama vis mažiau, todėl salyklo poreikis
gerokai sumažėjęs. Pernai pagaminome 64,7 tūkst. tonų salyklo, šiemet – tik 47
tūkst. Net šios dienos planai – kitąmet pagaminti dar mažiau. Kas laukia, jei
akcizo tarifas alui bus dar pakeltas?“ – svarstė G.Aukštinaitis.
Salyklo sektoriaus nuosmukis neabejotinai kirstų ir grūdų
augintojams, netekusiems galimybės realizuoti užaugintos produkcijos.
G.Aukštinaičio nuomone, Seimo sprendimas didinti akcizo alui
tarifą taip pat turės neigiamos įtakos alkoholio vartojimo kultūrai, nes
neišvengiamai šoktelėjus alaus kainai vartotojas atsigręš arba į pogrindžio
produkciją, arba rinksis stipriuosius alkoholinius gėrimus.
„Žmonės šiais laikais itin skaičiuoja. Daug išgeriantieji netgi
apskaičiuoja, kiek kainuoja vienas alkoholio stiprumo laipsnis. Tokiems
vartotojams nėra svarbus nei skonis, nei aplinkybės, ką ir kaip geria,
vienintelis jų tikslas – apkvaišti. Jei pasirodys, kad degtinė ar koks
„vaisiukas“ dėl kainos ir stiprumo santykio yra patrauklesni, persiorientuos į
juos“, – mano G.Aukštinaitis.
Nuosmukis neišvengiamas
„Kalnapilio-Tauro grupės“ bendrovės generalinis direktorius
Marijus Kirstukas teigia suprantantis, kad politikai keldami akcizą alui tikisi
padidinti įplaukas į valstybės biudžetą, tačiau neabejoja, kad pasekmės bus
visiškai priešingos lūkesčiams.
„Pernai akcizą alui padidinus 10 proc. alaus rinka krito apie
9–10 proc. Skaičiai rodo, kad politikų sprendimas nepasiteisino. Net bijočiau
sakyti, kas būtų, jei pritartų siūlymui akcizą pakelti 50 procentų“, – teigė
M.Kirstukas.
Anot direktoriaus, padidinus akcizą alus neišvengiamai
pabrangtų, natūralu, kad kristų jo vartojimas, o gamintojai būtų priversti
mažinti sąnaudas ir atsisakyti dalies darbuotojų.
„Akcizo pakėlimas tikintis, kad valstybės biudžetas gaus
papildomų pajamų, tėra savęs apgaudinėjimas. Valstybei tektų papildomi
įsipareigojimai mokėti pašalpas be darbo likusiems žmonėms. Be to, aludariai
nėra atskira ir nepriklausoma šaka. Gamindami mažiau, būsime priversti mažiau ir
pirkti. Tai atsilieps ne tik žemės ūkiui, salyklo gamintojams, bet ir
transporto, viešojo maitinimo sektoriams“, – mano M.Kirstukas.
Seimūnų argumentai, esą Lietuva turi sekti Europos Sąjungos
pavyzdžiu ir mažinti silpnųjų ir stipriųjų alkoholinių gėrimų kainų skirtumą,
direktoriaus nuomone, pateikti tik ieškant priemonių ekonomiškai nepagrįstiems
sprendimams pateisinti.
„Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse alus kainuoja dar pigiau
nei Lietuvoje, o stiprieji gėrimai – dar brangiau“, – pabrėžia direktorius.
Anot jo, politikai nėra teisūs kalbėdami apie alaus gamintojų
uždirbamus pelnus.
„Lietuviško alaus rinkoje susiklosčiusi įdomi situacija: yra
tik vienas gamintojas, galintis pasigirti dideliu pelnu. Kitų aludarių padėtis
prastesnė, o mažieji gyvena gana sunkiai. Negalima remtis vienos įmonės
skaičiais“, – teigė M.Kirstukas.
Prisidengiantiems siekiu išblaivinti tautą Seimo nariams direktorius siūlo,
užuot supančiojus aludarius, investuoti į socialines programas.
Plačiau skaitykite 2009 m. lapkričio 23 d. „Sekundėje“.
Laima VAIŠNORAITĖ
Nuotr. Nenaudinga. Ekonomikos ekspertai
perspėja, kad Seimo sprendimas pakelti akcizą alui sukeltų nedarbo didėjimą ir
įplaukų į šalies biudžetą sumažėjimą.
