Neturintiesiems nuosavo transporto susisiekimas su Pramonės gatvės rajonu, kur veikia net kelios pramonės įmonės, itin sudėtingas. Ypač dabar, kai uždarytas avarinės būklės pėsčiųjų tiltas per Nevėžio upę. Deja, trumpindami kelią, daugelis pėsčiųjų ir dviratininkų nepaiso draudžiamųjų ženklų ir toliau drąsiai keliauja išpuvusiu tiltu.
Nors pėsčiųjų tiltu per Nevėžį vaikščioti draudžiama, pėstieji ir dviratininkai ir toliau juo keliauja. U. Mikaliūno nuotr.
Į darbą – kaip ekstremalai
Medinis pėsčiųjų tiltas per Nevėžį Kultūros ir poilsio parke, statytas prieš tris dešimtmečius, dabar atrodo apgailėtinai: pavojingai pasviręs, vietomis skilęs, išpuvusiomis konstrukcijomis, grybelio ir puvinio apimtomis medinėmis dalimis, sulūžusiais porankiais.
Dėl avarinės būklės jis dar pavasarį buvo uždarytas: pastatyti gelžbetonio blokai, įrengti įspėjamieji ženklai. Tačiau šiuo tiltu ir toliau kasdien vaikšto ne ekstremalai, o į darbą skubantys pėstieji ir dviratininkai.
Kaip teigė prie tilto sutiktas panevėžietis, tai, kad juo vaikščioti draudžiama, nė motais. Juk kažkaip reikia pasiekti darbo vietą ir grįžti atgal. O jeigu reikėtų daryti lankstą, kelionė truktų kone valandą. Be to, tiltas toks tapo ne per dieną ir ne per mėnesį.
„Tiltą uždarė, o kada jį sutvarkys, neaišku. Reikėjo pirma galvoti apie šiame rajone dirbančiuosius, kaip jiems pasiekti darbą. Dabar padarė kaip lengviau – tiesiog uždraudė vaikščioti. Bet tai ne išeitis“, – „Sekundei teigė nepanoręs prisistatyti vyras.
Panevėžiečio teigimu, tiek jis pats, tiek ir jo kolegos, į darbą einantys pėsčiomis ar važiuojantys dviračiais, ir toliau vaikščios šiuo tiltu, nors prisipažino, kad tokia kelionė tikrai nėra saugi.
„O ką daryti? Gal galite pasiūlyti ką geriau“, – pečiais patraukė panevėžietis.
Nors jau aišku, kad tiltą rekonstruoti patikėta Latvijos kelių ir statybos įmonei „Tilts“, tačiau saugiu tiltu panevėžiečiai galės vaikščioti tik kitąmet. Numatyta, kad latviai už beveik 1,9 mln. Lt išardys ir pakeis visas tilto konstrukcijas, išskyrus metalines, įrengs naujus metalinius turėklus su LED apšvietimu. Vaikščiojamoji dalis išliks medinė – bus maumedžio ir pušies. Lėšų planuojama gauti iš 2015 metų Kelių priežiūros programos ar miesto biudžeto.
Važiuos autobusu
Kad darbuotojams nereikėtų vėliu paros metu namo grįžti avarinės būklės tiltu, į miesto Savivaldybę su prašymu atidaryti naują autobuso maršrutą kreipėsi „PKC Group Lithuania“ įmonės vadovai. Savivaldybės buvo prašoma dviejų papildomų maršrutų, tačiau nuo kitos savaitės kol kas kursuos tik vienas autobusas.
Kaip pripažino Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ina Urbonavičienė, susisiekimo problema su pramonės rajonu išties egzistuoja. Prieš kurį laiką dėl sumažėjusio keleivių srauto teko atsisakyti dvyliktojo autobuso į šį rajoną, o uždarius ir avarinės būklės pėsčiųjų tiltą žmonėms pasiekti darbą tapo dar sudėtingiau. Todėl iš dalies buvo patenkintas prašymas paleisti autobusą būtent tada, kai baigiasi naktinė pamaina.
„Šiek tiek pakoregavome maršrutą ir dvyliktas autobusas važiuos nuo „Lietkabelio“ iki Velžio kelio. „1 naktinis autobusas nebus skirtas tik Pramonės rajone dirbantiesiems, juo galės naudotis visi panevėžiečiai. Kaip kituose miestuose kursuoja specialūs naktiniai autobusai, taip dabar turės ir Panevėžys“, – sakė I. Urbonavičienė.
Jeigu naujasis maršrutas nebus nuostolingas, planuojama paleisti ir 2 naktinį autobusą nuo pramonės rajono per centrą iki Dembavos.
Panevėžio autobusų parko direktoriaus pavaduotojo Alvydo Dirsės teigimu, kol kas dar sunku kalbėti apie tai, ar maršrutas bus nuostolingas, ar ne. Pirminiais skaičiavimais, maršruto ilgis bus apie 40 kilometrų, tad maršruto sąnaudos bus apie 40 litų.
„Jeigu bus taip, kaip žadama, naktiniu maršrutu turėtų važiuoti 39 keleiviai. Aišku, gal ne visi šimtu procentų važiuos, bet jeigu bent trisdešimt žmonių bus, maršrutas nebus nuostolingas“, – „Sekundei“ teigė A. Dirsė.
Tai ne pirmas toks įmonių prašymas pavėžėti jų darbuotojus. Panevėžio autobusų parkas atskirais maršrutais vežioja ir „Lino“ bei „Devold“ darbuotojus.
„Tai labai gera praktika, kai pačios įmonės su Autobusų parku derina maršrutus, tada galima suderinti abiem pusėms naudingą trasą, prisiderinti prie darbuotojų pamainų“, – sakė A. Dirsė.
Lina DRANSEIKATĖ
