Alkolokai skinasi kelią

Valstybinei eismo saugumo komisijai pritarus siūlymui dėl alkolokų sistemos diegimo Lietuvoje, manoma, kad naujosios nuostatos įsigalios jau kitais metais. Nors jas diegti tam tikroms grupėms veikiausiai būtų rekomendacinio pobūdžio, tačiau kai kam gali būti ir privaloma. Tačiau kiek tai bus veiksminga, nežinia.

Sunkvezimiai vilkikai furos 09

Vežėjai, priimdami į darbą vilkiko vairuotoją, jam patiki keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančią mašiną ir kartais milijonais įvertintą krovinį. Tačiau „Sodros“ duomenų bazėje negali patikrinti vairuotojo praeities. U.Mikaliūno nuotr.

 

Vadinamieji alkolokai, neleidžiantys neblaiviam vairuotojui paleisti variklio, galėtų būti įrengiami lengvuosiuose automobiliuose savanoriškumo principu. Svarstoma galimybė reabilitacijos programoje dalyvavusiems ir alkolokus pasirinkusiems vairuotojams perpus sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Šios priemonės būtų diegiamos didelės rizikos arba didesnės svarbos transporto priemonėse – mokykliniuose autobusuose, viešajame, komerciniame, komunaliniame transporte. Susisiekimo ministerija, rengdama tokius siūlymus, rėmėsi Skandinavijos, Nyderlandų, Belgijos ir kitų Vakarų Europos šalių patirtimi.

Alkolokai mokykliniuose autobusuose veikiausiai taptų privalomi – bent jau ką tik įsigytuose. Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Skaidrutės Kriukienės, jei prireiktų įrengti tokią sistemą, nutarimą vykdys kaip ir kitus, anksčiau priimtus saugumo reikalavimus. Pavyzdžiui, kad negalima vežti stovinčių vaikų.

Rajono Savivaldybėje išspręstas mažesnių vaikų vežimo klausimas – įsigytos specialios kėdutės. Šiuo metu rajonas turi daugiau nei dešimt vadinamųjų geltonųjų autobusų, panašiai tiek pat yra kitų autobusų. Be to, keletas nuomojama.

Panevėžio miesto mokykloms geltonieji autobusai nepriklauso. Juos turi tik specialiosios mieste veikiančios mokyklos. Kelios miesto mokyklos turi savus mikroautobusus. Pasak Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio, prireikus ant autobusų įrengti tam tikras išorines saugumo priemones, pačios mokyklos ieškojo galimybių. Nebent jie labai brangūs ir neįstengtų įsigyti.

Patikrina ir patys

Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas sako, kad nė viename bendrovės autobuse nėra alkoloko. Jo žiniomis, Skandinavijos šalyse tokie prietaisai populiarūs.

„Ilgos naktys už poliarinio rato, žmonės stresuoja“, – teigia girdėjęs tokį užsieniečių paaiškinimą.

Ar Lietuvoje pasiteisintų toks sprendimas, R. Petukauskas abejoja. Jo manymu, lietuviai išradingi žmonės ir ieškos, kaip „apeiti“ prietaiso veikimą.

Įmonės vadovas spėjo, kad alkolokai atsieitų nepigiai, nes prekė specializuota ir greičiausiai kainuoja ne šimtą ir ne du. Be to, reikalinga nuolatinė priežiūra, o autobusų yra apie 120.

„Abejoju, ar bus pasiektas efektas“, – tvirtina direktorius.

Pasak R. Petukausko, Autobusų parkas tikrina visus išvažiuojančius į reisą vairuotojus. Be to, kartais patikrina ir darbe, ir ką tik jam pasibaigus. Ir ne vien dėl alkoholio vartojimo, bet ir dėl sveikatos būklės. Pavyzdžiui, ar nepakilęs kraujo spaudimas, ar nėra rizikos, kad darbe praras sąmonę ir panašiai.

Vadovas neslepia, kad per metus keletas neblaivių asmenų pagaunama. Su vienu darbuotoju teko atsisveikinti maždaug prieš mėnesį – žmogus vakare gėrė ir ne visai išsiblaivęs ryte atėjo į darbą.

„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės vadovas Valentinas Bakšys sako, kad girtavimo problema jiems neaktuali. Jis teigė net nepamenantis, kada dėl to turėjo bėdų. Darbuotojus tikrina medikas, į darbuotojų būklę atkreipia dėmesį ir budintis mechanikas.

„Jei bus priverstinis mechanizmas, aišku, vykdysime, bet savo iniciatyvos nerodysime, nes kol kas neaktualu“, – teigė V. Bakšys.

Norėtų ir daugiau sprendimų

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad jie ne tik verslininkai, bet ir atsakingi. Tad įvykis, kai vilkikas sutraiškė pareigūnę, didelis sukrėtimas. Pasak jo, asociacija visada pritars, kad reikia imtis priemonių, diegti alkolokus, bet būtina, kad ir valstybės pagalvotų apie tam tikrus sprendimus.

E. Mikėno teigimu, vežėjai, priimdami į darbą vairuotoją ekspeditorių, jam patiki didelės vertės turtą – keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančią mašiną ir kartais milijonais įvertintą krovinį. Tačiau „Sodros“ duomenų bazėje negali patikrinti vairuotojo praeities, kur jis dirbo, daugiau apie jį sužinoti. Taip pat negali sužinoti, ar jis neblaivus kada nors vairavo, ar buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas.

Pasak E. Mikėno, nė vienas protingas darbdavys nepriims į darbą žmogaus, ne kartą bausto už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jo tvirtinimu, kad jei darbuotojas per metus antrą kartą pagaunamas prie vairo neblaivus, konfiskuojama transporto priemonė ir su tokiais atvejais šalies vežėjai jau yra susidūrę.

E. Mikėnas sako, kad nėra sudėtinga darbdaviui parodyti antrą vairuotojo pažymėjimą, nes pirmąjį esą pametė. Turint omenyje, kad Lietuvoje trūksta vairuotojų, o dažno atsakymas jį samdant būna „dirbau užsienyje keletą metų“, įmonėms ne į naudą, kai negali patikrinti, kur iš tiesų žmogus dirbo.

Pasak jo, alkolokai verslui kainuos, ir valstybė turėtų numatyti, kaip būtų galima kompensuoti. Beje, šalyje yra pažangių įmonių, juos jau įdiegusių.

Asociacijos prezidento manymu, šį klausimą būtų galima spręsti ir globaliau. Esame ES nariai ir galima šią problemą kelti ES mastu. Pavyzdžiui, kad jau iš gamyklų krovininiai automobiliai išriedėtų su autolokais.

Pasak E. Mikėno, 40 tonų vilkikas ir yra savotiška bomba kelyje. Tad profesionalams negali būti jokios kalbos apie promiles. Jei neblaivus lengvojo vilkiko vairuotojas išlėks į priešpriešinę eismo juostą, tai viena, o jei vilkikas – pasekmės bus gerokai skaudesnės.

Pagal šalies įstatymus, visos transporto įmonės privalo patikrinti vairuotojus prieš jiems išvykstant. Jie išleidžiami blaivūs, tačiau kas nutinka pakeliui, kartais sunku nuspėti. E. Mikėno teigimu, galbūt vadybininkams kartais kyla įtarimas dėl vairuotojo blaivumo kalbantis su juo telefonu, tačiau nepatikrinsi, jei jis Prancūzijoje ar Portugalijoje.

Daiva SAVICKIENĖ

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto