Susirūpinę, kad tauta neprasigertų, parlamentarai siūlo naujus prekybos alkoholiu apribojimus. Tačiau verslininkai tvirtina, kad draudimai svaigalų vartojimo nemažina, tik verčia ieškoti nelegalių būdų.
Lietuva pagal alkoholio suvartojimą trečia pasaulyje. Susirūpinę parlamentarai prieš plintantį alkoholizmą siūlo kovoti dar griežtesniais draudimais. J. Markevičiaus nuotr.
Du prekybos būdai
Grupė Seimo narių siūlo naujas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Jei jos būtų priimtos, po trejų metų stiprių alkoholinių gėrimų būtų galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse, o kitur – tik iki 15 laipsnių stiprumo.
Nauji prekybos alkoholiu ribojimai turėtų sumažinti jo vartojimą, tačiau verslininkai piktinasi, kad jiems užkraunama dar didesnė našta, ir abejoja, ar tokie draudimai pasiteisins.
Seimo nario Antano Matulo teigimu, Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų suvartojama du kartus daugiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tad ir poveikis visuomenei kur kas didesnis.
Išstudijavus skandinavų patirtį, pasiūlytos naujos pataisos, išsklaidysiančios abejones dėl konkurencijos sąlygų ir turinčios sumažinti alkoholio prieinamumą. Nuo 2018 metų prekiauti alkoholiu būtų galima dviem būdais.
Vienas iš jų – prekyba specialiose parduotuvėse, jos negalės būti įrengtos gyvenamosiose patalpose, privalės turėti atskirą įėjimą, bus izoliuotos nuo kitos prekybos. Į jas nebus galima įleisti nepilnamečių, jose turės būti filmuojama, o įrašai saugomi 180 dienų.
Kitas variantas – siūloma įsteigti specialius skyrius degalinėse, kaimų ir mažesnėse miestų parduotuvėse. Jose būtų parduodami iki 15 laipsnių stiprumo alkoholiniai gėrimai.
Be to, būtų trumpinamas prekybos laikas. Dabar alkoholiu prekiaujama nuo 8 iki 22 valandos, o priėmus pataisas būtų leidžiama nuo 10 iki 21 valandos.
Taip pat siūloma savivaldybėms suteikti galimybę nustatyti alkoholio nepardavimo vietas. A. Matulo teigimu, atsiras tam tikras teisinis pagrindimas, kurio pritrūkdavo bylinėjantis teismuose. Jo tvirtinimu, savivaldybės, atsižvelgdamos į bendruomenių, policijos pareigūnų pranešimus, skundus, galėtų riboti licencijų prekiauti alkoholiu išdavimą.
Kraupi statistika
Lietuva pagal savižudybes pirmauja pasaulyje. Dažniausiai nusižudo neblaivūs asmenys. Pagal alkoholio suvartojimą esame treti pasaulyje po Moldovos ir Baltarusijos. Be to, kas trečia mirtis susijusi su alkoholiu. Tokie skaičiai verčia susimąstyti.
Lietuvoje, A. Matulo žiniomis, ir alkoholio prekybos vietų prieinamumas yra vienas didžiausių pasaulyje. Yra išduota 19 tūkst. licencijų prekiauti alkoholiu. Apskaičiuota, kad viena prekybos vieta tenka 150 gyventojų, Estijoje – daugiau nei 400, o Skandinavijos šalyse – iki 1 000.
Nauji ribojimai, A. Matulo manymu, duos rezultatų. Parlamentaras vardija, kad uždraudus rūkyti kavinėse rūkalių per maždaug dvejus metus sumažėjo 5 procentais. Uždraudus daugiau nei 7,5 laipsnio stiprumo alų, to gėrimo suvartojama 4 procentais mažiau.
„Reikia ką nors daryti arba tauta po kurio laiko mus pasmerks, kad nieko nebandėme imtis“, – argumentuoja A. Matulas.
Pasak jo, 2000 metais buvo panaikinta nemažai apribojimų, tad po kelerių metų sparčiai išaugo alkoholio suvartojimas. 2007-aisiais jis pasiekė neregėtą mastą. Parlamentaro teigimu, prieš tris dešimtis metų 10 tūkst. gyventojų tekdavo 30 alkoholinės psichozės atvejų, 2007-aisiais – 110 atvejų, dabar – 80 atvejų.
Tiesa, pritaikyti visą skandinavišką modelį Lietuvoje negalima, nes bankrutuotų dalis parduotuvių, pavyzdžiui, kaimo. Pasak seimūno, kaimo parduotuvės neišsilaikytų, jeigu neprekiautų alkoholiu. Abejotina, ar tokios prekybos vietos savininkas įstengtų įrengti atskirą alkoholio parduotuvę, tad veikiausiai bus prekiaujama tik nestipriais gėrimais.
Pasak A. Matulo, jeigu alkoholio parduotuvėse nebūtų leidžiama lankytis nepilnamečiams, specialios apsaugos tam esą neprireiktų. Didžioji dauguma nesulaukusių pilnametystės jaunuolių, išvydę draudimą įeiti, jo ir laikysis, o jei kas ir bandytų įsigyti svaigalų – būtų prašoma dokumentų.
Parlamentaro teigimu, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 euras, gautas už parduotą alkoholį, valstybei atneša 4 eurų nuostolį. Pavyzdžiui, valstybė per metus surenka apie 900 mln. litų akcizo už alkoholinius gėrimus, o Ligonių kasa alkoholio pasekmėms gydyti išleidžia apie milijardą – neblaivių traumoms gydyti ir panašiai. Be to, tenka mokėti įvairias socialines išmokas, kainuoja policijos, gelbėjimo tarnybų darbas ir pan.
Paklaustas, ar dėl naujų ribojimų neišaugtų nelegali prekyba, A. Matulas sako, kad to tiesiogiai susieti su ribojimais negalima. Yra atitinkamos tarnybos, turinčios dirbti savo darbą.
Žlugdys verslą
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas sako, kad organizacija palaiko idėją mažinti alkoholio vartojimą. Joks verslas, jo teigimu, nėra suinteresuotas to skatinti. Tačiau parlamentarai, anot L. Vilimo, siūlydami drausti, neatsižvelgia į aplinkybes. Dauguma įvairių ribojimų – nuo laiko iki reklamos – per kelerius pastaruosius metus vartojimo nesumažino.
Pasak jo, prieš rengiant projektą nėra atlikta jokių tyrimų, apklausų, įrodančių, kad alkoholio vartojimas dėl pataisų sumažėtų. L.Vilimas viliasi, kad šioms pataisoms nebus pritarta ir vyks diskusija, per ją galbūt kils kitų idėjų, kaip būtų galima pažaboti svaigalų vartojimą.
L. Vilimo teigimu, nauji ribojimai legalų verslą žlugdytų ir veikiausiai daugėtų nelegalių prekybos vietų. Skaičiavimai rodo, kad per krizę stipraus alkoholio pardavimas sumažėjo apie 30–40 procentų, tačiau žmonės tiek pat nenustojo gerti alkoholio. Spėjama, kad apie 30 procentų svaigiųjų gėrimų parduodama neteisėtai.
Šiuo metu situacija kiek gerėja, žmonių pajamos auga, tačiau nelegalus verslas niekur nedingsta, nes kainų skirtumas nemažas. L. Vilimas mano, kad dabar nelegaliai parduodama daugiau nei 20 procentų alkoholinių gėrimų.
Be to, įrengti specialias vietas su atskirais įėjimais, atskirais darbuotojais alkoholio prekybos verslui nemažai atsieis – viena vieta gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų. L. Vilimas abejoja, ar bus paprasta įgyvendinti reikalavimą neįleisti nepilnamečių – prie kiekvienų durų apsauginio nepastatysi, o pardavėjos negalės visų įtartinų klientų vaikyti.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos manymu, pirmiausia reikia keisti gyventojų mąstyseną, kultūrą, žmones būtina šviesti, o Lietuva pasuko tik draudimų keliu.
Atrištų rankas?
Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Šlivinskienė mano, kad įstatymo pataisos turėtų pagelbėti savivaldybėms spręsti kai kurias problemas. Žinoma, tai priklausytų nuo galutinės teisės aktų formuluotės.
Dabar savivaldybės yra bejėgės kovoti su viešojo maitinimo įstaigomis, kurios iš esmės atlieka parduotuvės funkcijas. Pasak K. Šlivinskienės, jos turi visus reikiamus dokumentus, tačiau akivaizdžiai dumia akis ir niekas nieko negali padaryti. Tad leidimas savivaldybėms pačioms nustatyti prekybos vietas galbūt pagelbėtų sprendžiant šias problemas.
K. Šlivinskienė pritaria ir draudimui prekiauti alkoholiu daugiabučiuose. Specialistės tvirtinimu, Savivaldybė yra siūliusi, kad reikėtų visų namo gyventojų sutikimo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Dabar užtenka daugiau nei pusės gyventojų sutikimo, o tie, kurie nesutiko, tačiau gyvena prie pat alkoholio parduotuvių, yra tapę savotiškais įkaitais.
Daiva SAVICKIENĖ
