Seimui svarstant siūlymą iš alimentų nemokančių tėvų atimti teisę vairuoti, medžioti, žvejoti, parlamente atsirado nauja iniciatyva dėl atsakomybės tokiems tėvams sugriežtinimo. Siūloma atsisakyti švelnesnių bausmių piktybiškai vengiantiems išlaikyti savo atžalas tėvams, paliekant tik laisvės atėmimą iki 2 metų.
Tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas įregistravo Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius.
Ji siūlo sugriežtinti sankciją už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką, nurodant konkrečius atvejus, kada tai būtų laikoma piktybišku vengimu, pavyzdžiui, kai asmuo slėpė pajamas ar turtą, dirbo neoficialiai. Taip pat laisvę rizikuotų prarasti tėvai, kurie siekdami išvengti mokėti alimentus perleido turtą tretiesiems asmenims, vengė įsidarbinti turėdami realias galimybes dirbti, demonstravo pakankamą materialinę padėtį asmeninėms reikmėms, kelionėms, pramogoms ar prabangos prekėms įsigyti.
Šiuo metu BK numatyta, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Jei Seimas pritartų D. Razmislevičiaus iniciatyvai, tokiems tėvams grėstų tik laisvės atėmimas 2 metų.
Pasak iniciatyvos autoriaus, dabartinis reguliavimas ne visada sukuria pakankamą atgrasomąjį efektą tais atvejais, kai tėvai sąmoningai ignoruoja savo pareigas ir pasinaudoja teisės spragomis.
„Šiuo metu galiojančios BK nuostatos piktybiškai nemokančių jiems priteistų alimentų visiškai nebaugina – jis tiesiog neveikia. Švelnios bausmės, tokios kaip viešieji darbai ar laisvės apribojimas, tapo patogia užuovėja tiems, kurie sąmoningai slepia pajamas, prabangiai gyvena, o savo vaikus palieka likimo valioje“, – Eltai sakė D. Razmislevičius.
Jis pastebi, kad dabartinė sistema sukuria nebaudžiamumo jausmą: piktybiniai nemokėtojai manipuliuoja įstatymų spragomis, dirba neoficialiai ir perrašinėja turtus kitiems, žinodami, kad realaus atpildo išvengs.
„Privalome nubrėžti aiškią ribą: piktybiškai pareigų vengiančių asmenų teisės ar noras išsisukti negali būti iškeliami aukščiau už vaikų interesus ir jų teisę į orią vaikystę. Jei žmogus randa pinigų pramogoms ir kelionėms, bet neranda savo vaikui, vienintelė jam likusi alternatyva turi būti reali laisvės atėmimo bausmė. Mano registruotos BK pataisos siunčia aiškų signalą – manipuliacijų laikas turi baigtis“, – sako D. Razmislevičius.
Kadangi baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik esant kaltės elementui, jo nuomone, būtina diferencijuoti piktybinį vengimą išlaikyti vaikus ir tokius atvejus, kai žmogus objektyviai nepajėgus to padaryti.
Pasak D. Razmislevičiaus, teismų praktika rodo, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą arba gresiant baudžiamajai atsakomybei, dalis tėvų pradeda mokėti alimentus ar padengia įsiskolinimus.
Jo duomenimis, baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką yra įtvirtinta daugelyje Europos valstybių, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų šių metų lapkričio 1 d.
Gegužę Seimas pradėjo svarstyti Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma savo vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams taikyti naujas administracinio poveikio priemones.
Jei Seimas pritartų šiai socialdemokrato D. Razmislevičiaus iniciatyvai, tėvams, kurie nemoka savo vaikams alimentų, grėstų ne tik netekti vairuotojo pažymėjimo, bet ir kitų svarbių dokumentų – medžioklės bilieto, leidimo žvejoti ir laikyti ginklą.
Tiesa, parlamentarai žengė tik pirmą žingsnį, kuriuo siekiama paskatinti tėvus mokėti alimentus. Iniciatyvą po pateikimo palaikė 101 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, 4 susilaikė. ANK ir lydinčius dokumentus – Medžioklės, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pataisas svarstys Seimo komitetai. Vėliau ši iniciatyva turėtų vėl atsirasti Seimo plenarinėje salėje.
Antstolių duomenimis, 2025 m. gruodžio pradžioje Lietuvoje buvo vykdoma apie 45,5 tūkst. vykdomųjų bylų dėl išlaikymo vaikams išieškojimo, o vaikams nesumokėtų alimentų suma viršijo 200 mln. eurų.
O kaip tada su demografija?