Paburkusi nosis, čiaudulys, sloga, patinusios,
paraudusios ir ašarojančios akys. Šių negalavimų priežastis – pražydę medžiai ir
gėlės. Jų žiedadulkės maždaug 5 procentams žmonių sukelia alergiją, vadinamą šienlige.
Atsiranda stipri sloga
„Šienligė, dar vadinama šieno sloga, pavasario ir vasaros sloga – tai alerginė liga, kuri atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes“, – aiškina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Rūta Dubakienė. Alergiją sukelia apie 50 rūšių augalų. Žiedadulkės yra lakios ir lengvos, augalai gausiai paplitę, todėl pavasarį ore susidaro didelė šių dalelių koncentracija.
Žolių žiedadulkės alergizuoja dažniau negu medžių, taip pat labiau alergizuoja vėjo platinamos žiedadulkės, mažiau tos, kurias platina vabzdžiai.
Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejukų, šunažolių, avižuolių, javų žiedadulkės. Alergiją gali sukelti ir augalų vaisiai – pavyzdžiui, tuopų sėklos, pienių pūkai. Nereta alergijos priežastis – lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai bei gluosnių pumpurai.
Net 70 procentų alergiškų žiedadulkėms žmonių būna jautrūs ir augalinės kilmės alergenams: daržovėms, įvairiems žalumynams, vaisiams bei riešutams.
Šienligės požymių yra daug ir labai įvairių. „Liga gali prasidėti akių uždegimu – konjunktyvitu. Tuomet niežti akių vokus, akys parausta, perši, ašaroja, skauda, jas vargina šviesa. Dažniausiai apima ir stipri sloga – rinitas. Atsiranda smarkus čiaudulys, iš nosies bėga gausios vandeningos išskyros. Nosies gleivinė išburksta, patinsta. Gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, peršėti ir niežėti gerklę. Visi šie požymiai neturi jokio ryšio su peršalimu“, – sako R.Dubakienė.
Tačiau ryškiausias šienligės bruožas – vienodų požymių pasikartojimas kasmet tuo pačiu metu, žydint tam tikriems augalams.
Palankiausios dienos be saulės
Alergiškų žmonių savijauta pablogėja saulėtą, vėjuotą dieną. O palankesnės jų sveikatai – vėsios, apsiniaukusios, lietingos dienos.
Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, tad jų išvengti beveik neįmanoma. Tačiau ligonius galima paruošti žydėjimo sezonui, juos supažindinus su augalų žydėjimo terminais. Alergizuojančių augalų žydėjimo laikas priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir augalo rūšies, todėl gali nukrypti nuo kalendorinių terminų.
Lietuvoje anksčiausiai pradeda žydėti augalai pietinėje, vėliau – pajūrio ir šiaurės rytų, vėliausiai – šiaurės vakarų zonoje. Medžiai pradeda žydėti jau kovo mėnesį, daugelis žolių ir piktžolių – gegužę.
Intensyviausiai Lietuvoje medžiai žydi gegužę, žolės – birželį, piktžolės – rugpjūtį. Kai kurių rūšių žolės dar kartą sužydi rugsėjį ir spalį.
Patariama vengti pievų
Sergantiesiems šienlige reikia atsižvelgti į augalų žydėjimo kalendorių, mokėti juos atpažinti, vengti žydinčių pievų, nenupjautų vejų, ypač saulėtą, vėjuotą vasaros dieną po vidurdienio, nemiegoti kaime ant šieno, neatidaryti langų važiuojant automobiliu, vengti iškylų gamtoje ir nerūkyti gamtoje žydėjimo metu. Lauke reikėtų nešioti akinius nuo saulės, nosį patepti apsauginiu tepalu. Parėjus iš lauko persirengti viršutinius drabužius.
Vėdinti kambarius reikėtų anksti rytą arba vėlai vakare, kai žiedadulkės nusėdusios. Jas gali sulaikyti ir drėgnos užuolaidos. Taip pat kasdien namuose reikėtų valyti dulkes drėgna šluoste.
Nepatariama valgyti alergiją sukeliančių augalinės kilmės maisto produktų ir gerti augalinės kilmės alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, aromatizuotų bei vaistažolių arbatų žydėjimo metu, nevartoti vaistažolių kremų, augalinės kilmės kosmetikos.
Atostogauti reikėtų vietovėse, kur mažiau žiedadulkių – pavyzdžiui, prie jūros, kalnuose, spygliuočių miškuose. Gamtoje patartina būti vėsiomis, lietingomis vasaros dienomis. Sergantiesiems šienlige nerekomenduojama vartoti medaus bent žydėjimo metu, nes jame yra 10 procentų žiedadulkių. Kai kuriems alergiškiems žmonėms veido tinimas, bėrimai, sloga gali atsirasti vien nuo medaus ar gėlių kvapo.
Sumažina gleivinės jautrumą
Jei kreipsitės į alergologą pavasarį, jis paskirs sezoninės profilaktikos vaistų. Juos nepertraukiamai vartosite visą augalų žydėjimo sezoną apie tris mėnesius. Tai iki 100 kartų sumažina gleivinės jautrumą žiedadulkėms. Jei kreipsitės į gydytoją vasarą, alergijai paūmėjus, teks vartoti vaistus ligos požymiams sušvelninti.
Tačiau norint užkirsti kelią šienligei, į alergologą reikia kreiptis rudenį krintant lapams, praėjus žydėjimo sezonui. Jis ištirs, kokių augalų žiedadulkėms esate alergiški, ir paskirs specifinį gydymą ligą sukėlusiais alergenais. Jis padeda užgrūdinti organizmą, sumažinti jo jautrumą.
Sergančiųjų šienlige dažnai prašoma rašyti dienoraštį – pažymėti meteorologines sąlygas, vaistus, ligos požymius. Tai padeda alergologui paskirti tinkamą alergeno ir kitų vaistų dozę.
Pripratina prie alergeno
„Žmonės neretai mano, kad alerginės ligos yra neišgydomos ir jas įveikti galima tik slopinant ligos simptomus vaistais nuo alergijos. Tačiau tai netiesa. Šios ligos įveikiamos, kai jautraus žmogaus organizmas pripratinamas prie ligą sukeliančio alergeno ir pamažu ima į jį nebereaguoti“, – aiškino profesorė R.Dubakienė.
Sergantiesiems šienlige padeda specifinė imunoterapija – taip vadinamas šis gydymo metodas. Specifinė imunoterapija iš esmės pakeičia alerginės ligos eigą. Ji sureguliuoja imuninę sistemą taip, kad ši imtų gaminti apsauginių antikūnų, slopinančių alergines reakcijas.
Šis metodas efektyviai padeda tiems, kuriuos kamuoja padidėjęs jautrumas įvairių augalų žiedadulkėms, namų dulkių erkėms bei geliančių vabzdžių – bičių, vapsvų ir širšių – nuodams. Tačiau šiuo būdu gydomos ne visos alerginės, o tik atopinės ligos: šienligė, atopinė bronchinė astma, alerginis rinitas, alerginis konjunktyvitas, dilgėlinė bei anafilaksija, išsivystanti dėl vabzdžių įkandimų.
Alergenų injekcijos skiriamos kartą per savaitę ar dažniau – tai priklauso nuo alergeno kokybės.
Profesorė R.Dubakienė įspėjo, kad prieš pradedant gydymą būtina nustatyti tikrąją alergijos priežastį. Tam reikia atlikti kruopščius tyrimus: ištirti specifinius antikūnus kraujyje, paimti odos mėginius bei įsitikinti, kad žmogų tikrai kamuoja alergija. Tik tuomet galima pradėti gydymą. Netinkamai gydant galima sulaukti priešingo, nei tikėtasi, rezultato – organizmą dar labiau įjautrinti.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus buvo alergiškas tik vienos rūšies augalų žiedadulkėms, po nesėkmingo gydymo jis gali čiaudėti ir sloguoti įkvėpęs ir kitų žydinčių augalų žiedadulkių.
Vaiva VOLBEK
Nuotr. Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, tad jų išvengti beveik neįmanoma.
