Nenutrūkstantis procesas.
Kovos su terorizmu rutiną pajunta kiekvienas lėktuvo keleivis. Tačiau pašto tarnybomis teroristai irgi gali pasinaudoti tarsi Trojos arkliu. IQ korespondetė Laura Gabrilavičiūtė siuntų saugumo problemomis domėjosi Leipcige įkurtame DHL siuntų paskirstymo centre.
Siuntų paskirstymo centras atgyja ir visa jėga pradeda dirbti naktį, kai siuntinius atidavę klientai eina ilsėtis. Darbuotojai juokauja, kad saugumas šiame paskirstymo centre – didesnis negu oro uoste. Netgi kartu su specialiomis ekskursijomis čia norintys patekti lankytojai mainais į specialias lankytojų korteles darbuotojams turi palikti asmens dokumentus ir juos atgauna tik išeidami.
Patikros punktuose su metalo detektoriais, kuriuos reikia pereiti tiek svečiams, tiek darbuotojams, dirba itin akyli apsaugininkai. Kilus bent menkiausiam įtarimui jie gali iškratyti visas į siuntų centrą įeinančio asmens kišenes, o neturinčio asmens dokumento gali neįleisti visai.
Kai kurios patalpos, į kurias gali patekti tik darbuotojai, saugo specialūs kraujagyslių skaitytuvai. Darbuotojai plaštakų viršų priglaudžia prie specialaus įrenginio, o kai šis pagal kraujagyslių tinklą atpažįsta, koks tai žmogus, varteliai atsiveria.
Prie milžiniškų ir nuolat judančių siuntų paskirstymo sistemų plušantys ar milžiniškas siuntinių pakuotes vežiojantys darbuotojai dėvi specialią aprangą. O paskirstymo centro koridoriuose sutikti darbuotojai, norint užtikrinti siuntų saugumą, turimus užkandžius ar kelis būtiniausius asmeninius daiktus, tokius kaip mobilusis telefonas, nešiojasi sudėtus į specialias permatomas dėžutes.
Per naktį į siuntų paskirstymo centrą Leipcige atvežama daugiau nei tūkstantis tonų įvairių siuntinių ir dokumentų. Paskirstymo centre jie išrūšiuojami, sukraunami į transporto priemones ir vežami toliau.
„Žinojimas, kur yra ir kur turėtų būti kiekvienas siuntinys, sumažina tikimybę, kad jam gali kažkas nutikti“, – sakė Marcusas Otto, siuntų paskirstymo centro vadovas. Anot jo, siuntos iš taško A į tašką B juda labai greitai. O kokybės kontrolės centrų darbuotojai, pasinaudodami specialia įranga ir kontaktuodami vieni su kitais, stebi, kur yra kiekviena siunta.
Kokybės kontrolės centras – didžiulis kambarys, kuriame prie daugybės kompiuterių siuntas nuotoliniu būdu stebi DHL darbuotojai. Kambaryje įrengtuose didžiuliuose ekranuose nuolat transliuojami žinių kanalai, tokie kaip CNN ar BBC. Taip DHL gali žinoti, kurios siuntos keliauja saugiais maršrutais, o kuriuos maršrutus derėtų pakoreguoti dėl vienoje ar kitoje šalyje kylančių ar grąsinančių kilti neramumų.
Dar viename ekrane kontrolės centro darbuotojai visuomet stebi orų prognozę. Jie paaiškina, kad reikia numatyti ne tik galimus išpuolius, bet ir nepalankias oro sąlygas, galinčias sutrukdyti siuntai tikslą pasiekti laiku.
Saugiausios šalies neatskleidžia
Paklaustas, kurioje pasaulio valstybėje veikti yra saugiausia, o kurioje – mažiausiai saugu, „DHL Express Europe“ vadovas Johnas Pearsonas šmaikštavo: „Lietuvoje!“ Kiek surimtėjęs, patikino, kad mūsų šalyje išties saugu, tačiau saugiausios ir nesaugiausios valstybės įvardyti nesutiko.
„Yra tik kelios šalys, kur nesame įkėlę kojos. Išnagrinėjome kiekvienos rinkos ypatumus, saugumą. Specialiai mokyti darbuotojai užtikrina, kad veikla būtų tokia saugi, kokia tik gali būti“, – sakė jis.
J. Pearsono teigimu, DHL darbuotojai mokomi nuolat būti budrūs, pastebėti pokyčius, pavojus aplinkoje ir į juos reaguoti. Saugumo srities darbuotojai į DHL esą ateina iš policijos, įvairių apsaugos tarnybų ar net ginkluotųjų pajėgų.
„Artimuosiuose Rytuose naudojame tokią įrangą, kurios galbūt neprireiktų Normandijos salose ar Jungtinės Karalystės pietuose. Stengiamės užtikrinti, kad siuntos visose pasaulio vietose būtų vienodai saugios. Jeigu pastebėsime, kad kažkur saugumas yra mažesnis, jau kitą dieną priimsime sprendimus ir jį gerinsime“, – tikino J. Pearsonas.
