Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) Panevėžio
skyriaus laisvalaikio ir užimtumo centro salėje vyko kas ketverius metus
rengiama LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos ataskaitinė rinkimų
konferencija. Šiemet tai – XXI konferencija, joje apžvelgti per ataskaitinį
laikotarpį nuveikti darbai, kalbėta apie didžiausias problemas, ateities planus.
Konferencijoje, be 38 delegatų iš Panevėžio ir Utenos apskričių rajonų skyrių, dalyvavo LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas, jo pavaduotojas Sigitas Armonas, Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, Teritorinės ligonių kasos gydytoja Regina Venskienė, miesto Socialinės paramos centro specialistė Raimonda Juodviršienė.
Visi nariai – neįgalieji
LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas Aloyzas Vilimas informavo, kad per ketverius metus taryba posėdžiavo 18 kartų ir priėmė 87 nutarimus. Pasak jo, organizacija dabar vienija 1004 narius, iš jų 40 procentų yra 1-os, 52 proc. – 2-os ir 8 proc. – 3-ios grupių invalidai. Beje, per ataskaitinį laikotarpį 18 organizacijos narių išvyko gyventi kitur, o 202 baigė savo žemišką kelionę. A.Vilimas sakė, kad taryba dviejų apskričių rajonuose organizavo švietimo, kultūros, medicinos, socialinės ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms, rūpinosi darbo vietų kūrimu, aplinkos pritaikymu.
Sunku įsidarbinti
A.Vilimas akcentavo regėjimo negalią turinčių žmonių įdarbinimo problemą. Pasak jo, atlikus apklausą iki 40 metų neįgaliųjų grupėje paaiškėjo, kad tik 46 iš 104 žmonių turi darbą. Be to, net keturiolika iš jų įdarbinti LASS įmonėse. Pirmininkas apgailestavo, kad nuo 2007-ųjų sunkią regėjimo negalią turinčius žmones įdarbinti bus dar sunkiau, nes numatoma mažinti paramą darbdaviams už neįgaliųjų įdarbinimą. Jis buvo įsitikinęs, kad tokia parama turėtų būti kur kas didesnė.
Prisitaikymas gyventi
LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas pasidžiaugė gerais santykiais su Darbo birža ir jos rengiamais kursais. Pasak jo, daug organizacijos narių nori išmokti kompiuterinio raštingumo. Pirmininkas akcentavo ir neįgaliesiems pritaikytų dienos centrų svarbą. A.Vilimo teigimu, daug daugiau regėjimo negalią turinčių žmonių nori išmokti buitinių įgūdžių: kaip naudotis indais, gaminti valgyti, pasirūpinti savimi, nei mokytis mobilumo ir orientacijos.
Diskusijose daugiausia kalbėta apie po akių operacijų atliekamą reabilitacinį gydymą, kad tam skiriama nepakankamai lėšų, vėluoja kelialapiai į sanatorijas. Nemažai dėmesio skirta ir regėjimo netekusių žmonių ugdymui, jų mokymui prisitaikyti prie aplinkos. Kalbėjusieji buvo už tai, kad LASS veikla būtų plečiama, aptarė perspektyvas, teikiamas paslaugas ir galimus lėšų pritraukimo šaltinius.
Pirmininkas nepasikeitė
Konferencijai pateiktos tarybos pirmininko, revizijos komisijos darbo ataskaitos buvo patvirtintos. LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininku dar vienai ketverių metų kadencijai perrinktas A.Vilimas.
Visi konferencijai pateikti siūlymai, sprendimai, ataskaitos, skirtingai nei kitose neįgaliųjų organizacijose, buvo priimti vieningai, be kokių nors kaltinimų, priekaištų, užgauliojimų vieni kitiems ar didesnio dėmesio neskiriančiai valdžiai ir valstybei faktiškai nebuvo. Paminėjus tai, A.Vilimas sakė, kad taip yra todėl, kad taryba dirba ir stengiasi atsižvelgti į visų organizacijos narių poreikius bei pagal galimybes jiems padėti.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.lt
S.Kašino nuotr. LASS Panevėžio ir Utenos apskričių tarybai toliau vadovaus A.Vilimas.
