Šiais metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga
(LASS) pažymi organizuotos kultūrinės veiklos 40-metį. Šeštadienį miesto Aklųjų
ir silpnaregių laisvalaikio užimtumo centre atidarytas jubiliejinių renginių
ciklas “Muzikos tiltas per Lietuvą”. Į šventę “Būkim kartu” rinkosi meno
mėgėjai, neregiai tautodailininkai, sąjungos Panevėžio skyriaus nariai. Šventės
metu prie “apvalaus stalo” apie neregių ir silpnaregių meninės saviraiškos
kolektyvų vietą miesto kultūriniame gyvenime diskutavo Lietuvos aklųjų ir
silpnaregių sąjungos Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos atstovai,
Savivaldybės vicemeras Kastytis Vainauskas bei Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Vizija – išjudinti mikrorajoną
Tarybos pirmininkas Aloyzas Vilimas akcentavo, jog silpnaregių kolektyvai miesto renginiuose dalyvauja, tačiau jų integracija į bendruomenės kultūrinį gyvenimą tuo ir baigiasi. “Mūsų kolektyvai galėtų puikiai dalyvauti miesto bendruomenės judėjime. Norime ne tik dalyvauti bendruose renginiuose, bet įtraukti panevėžiečius ir į mūsų judėjimą”, – pabrėžė A.Vilimas.
Jo teigimu, aklieji ir silpnaregiai Panevėžyje turi puikias patalpas, todėl į kultūrinę veiklą būtų galima įtraukti bent jau Žemaičių mikrorajono gyventojus. “Kultūrinė veikla turi ir socialinę paskirtį. Negalima palikti aklųjų vienišų. Kultūra yra reali jų integracija į visuomenę”, – pažymėjo pirmininkas.
Tarybos laisvalaikio ir užimtumo centro koordinatorius Arvydas Markevičius pažymėjo: svarbiausia yra geras noras būti kartu. “Siekiame, kad visuomenė išgirstų mūsų problemas, pamatytų, kuo gyvenam, ką veikiam, kad aklųjų ir silpnaregių bendruomenė būtų vertinama teigiamai”, – akcentavo koordinatorius. Anot jo, kultūrinė aklųjų ir silpnaregių veikla Panevėžyje prasidėjo nuo 1952-ųjų. Neregiai būrėsi į instrumentinius, vokalinius, dramos kolektyvus. To meto aklųjų prisiminimuose dažnai minimos ir didžiųjų saviveiklininkų pagalbininkų pavardės – Felikso Svirskio, aktoriaus Broniaus Babkausko. Prie aklųjų ir silpnaregių kultūrinės veiklos nemažai prisidėjo režisierius Rimantas Teresas, chorvedė Dalia Gaspariūnienė, pučiamųjų orkestro vadovas Adolfas Šlikas bei kiti. Šiuo metu, anot A.Markevičiaus, Panevėžio ir Utenos apskričių taryba vienija apie 50 saviveiklininkų, 40 iš jų – aklieji ir silpnaregiai. “Turime geras patalpas ir veiklius žmones. Mūsų ateities vizija – į kultūrinę veiklą įtraukti ir Žemaičių mikrorajoną”, – kalbėjo koordinatorius.
Lėšos – per projektus
Diskusijoje dalyvavę Savivaldybės atstovai siūlė lėšų kultūrai ieškoti teikiant projektus. “Miesto kultūros biudžeto didžioji dalis – net 93 proc. – panaudojama patalpų išlaikymui ir atlyginimams. Ir tik likusieji 7 proc. skiriami projektų finansavimui. Mūsų užduotis – kokiu nors būdu šį balansą išlyginti”, – konstatavo esamą finansinę situaciją vicemeras K.Vainauskas. Kultūros ir meno skyriaus vedėja L.Krasauskienė pažymėjo, jog visos kultūrinės programos bus remiamos tik iš projektams skirtų lėšų. Vedėjos manymu, aklieji ir silpnaregiai dėl kultūrinės integracijos į miesto bendruomenę galėtų teikti projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. “Neabejojame, kad miesto gimtadienyje pasirodys ir jūsų kolektyvai. Sveikiname, kad jūs einate ir patys ieškote bendravimo su visuomene būdų, o ne sėdite užsidarę”, – pasidžiaugė L.Krasauskienė.
Šiandien Lietuvoje veikia 98 įvairūs aklųjų ir silpnaregių meno mėgėjų kolektyvai, amatų bei tautodailininkų būreliai, pomėgių klubai. Jų veikloje dalyvauja daugiau nei 800 žmonių su regėjimo negalia ir 300 jų pagalbininkų sveikųjų. Per 40 metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga išugdė nemažai aukšto meninio lygio kolektyvų, aktyviai dalyvaujančių šalies kultūriniame gyvenime: pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose folkloro festivaliuose, miestų bei regioninėse šventėse, įvairiose varžytuvėse. Tarp šalies geriausiųjų – ir Panevėžio aklųjų ir silpnaregių folkloro ansamblis “Pajauta”, vadovaujamas Rimos Žostautienės. Centre taip pat veikia dramos kolektyvas “Arka”, skaitovų būrelis, net du duetai, “Kapelos” ansamblis, vadovaujamas Žyginto Anilionio.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
A.Repšio nuotr. A.Vilimas (iš kairės), A.Markevičius, L.Krasauskienė bei K.Vainauskas diskutavo apie aklųjų ir silpnaregių integracijos į visuomenę galimybes.
