Panevėžio kolegijoje surengtoje apskritojo stalo diskusijoje ieškota būdų, kaip užtikrinti, kad regiono verslui netrūktų kvalifikuotų specialistų. Neabejojama dėl vieno: tam reikia didesnių verslo, valdžios ir mokslo institucijų pastangų, spręsti aukštojo mokslo problemas.
Apskritojo stalo diskusijoje Panevėžyje dalyvavęs Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius (kairėje – Panevėžio kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas) pripažino, kad Lietuvoje išduodamų aukštojo mokslo diplomų ir specialistų darbo rinkoje skaičius nesutampa. U. Mikaliūno nuotr.
Penktadienį vykusioje diskusijoje dalyvavęs ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad anksčiau daugiau buvo kalbama apie investicijų pritraukimą į regionus, o pastaruoju metu paaiškėjo, jog, padaugėjus investicijų, kilo kita problema – trūksta kvalifikuotų specialistų. Jų kartais tenka ieškoti ir kituose rajonuose. Tokia situacija, A. Butkevičiaus manymu, nėra normali.
Pasak premjero, Lietuva pirmauja pagal 30–40 metų gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičių, o tai gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. „Deja, šiandien daugelis jų dirba ne pagal specialybę, neretai aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą“, – apgailestavo A. Butkevičius ir pabrėžė, kad Lietuvoje ypač trūksta inžinerinių, technologinių sričių, gamtos ir tiksliųjų mokslų specialistų. Apie tai nuolat kalba verslininkai, investuotojai. Dar negailestingesni yra skaičiai: esame paskutiniai tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal parengiamų informacinių technologijų (IT), gyvybės mokslų absolventų skaičių. Taip pat ir pagal aukštos kvalifikacijos inžinierių skaičių rinkoje.
Pasak premjero, viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ yra apskaičiavusi, kad, nesiimant permainų, 2018–2019 metais Lietuvoje trūks apie 10 000 IT specialistų.
Tiesa, jau imtasi kai kurių darbų. Numatoma, kad aukštosioms mokykloms bus pateikiami valstybiniai užsakymai, kokių specialistų reikia. Kuriamas ir vadinamasis kvalifikacijų žemėlapis, parodantis, kur ir ką dirba baigusieji mokslus. Pasinaudoti galimybe pasikviesti specialistų iš užsienio, anot A. Butkevičiaus, visada galima, tačiau Lietuvoje užtenka gabaus jaunimo, galinčio dirbti ir gerai uždirbti.
Be to, kviečiami sugrįžti emigrantai. Vyriausybės vadovo manymu, regionų valdžia kartu su vietos verslininkais, investuotojais irgi galėtų imtis iniciatyvos pritraukti į užsienį ar didmiesčius išvykusius specialistus.
Be to, vietos verslininkai turėtų daugiau ir aktyviau dalyvauti formuojant valstybės užsakymus specialistams, rengiant studijų programas ir mokymo programas aukštosiose ir profesinėse mokyklose.
A. Butkevičiaus manymu, Vyriausybei šiek tiek trūksta ryžto. Ji turėtų dar griežčiau reikalauti, kad aukštosios mokyklos surinktų tiek tų specialybių studentų, kiek numatyta, ir neleisti krepšelius perkelti į kitų specialybių studijas.
Be to, mokyklose reikėtų labiau motyvuoti moksleivius, kad jie daugiau dėmesio skirtų tiksliesiems mokslams.
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo, premjero nuomone, irgi kartais trūksta.
Koją pakišo „krepšeliai“
Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza sako, kad Panevėžio regione rengiami visų kvalifikacijų specialistai. Veikia dvi aukštosios mokyklos, yra profesinių mokyklų tinklas, sukurti praktinio mokymo centrai – visa tai turėtų tenkinti regiono poreikius. Tad ministerijos atstovas ragino verslininkus aktyviau dalyvauti kuriant bei derinant studijų programas. Kaip minėta, tam tikrų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai yra labiausiai išsilavinę Europoje, tačiau efekto nėra. Tad būtina apie tai kalbėtis, ieškoti priežasčių. Pasak R. Zuozos, atsakingos įmonės turėtų skatinti jaunus, motyvuotus žmones ateiti į jas dirbti, mokėti gerus atlyginimus. Svarbu ir tai, kokį bagažą jaunuoliai išsineša iš gimnazijų.
KTU rektorius Petras Baršauskas priminė, kad Panevėžyje vykusiuose spaudos klubuose apie specialistų stygiaus problemas ne kartą kalbėta. Taip pat ir apie tai, jog šios srities permainos būtinos, nes aukštųjų mokyklų daug ir visos kokybiškos negalės būti. Rektorius svarsto, kad galbūt vertėtų išbandyti vadinamąjį sumuštinio principą, kai jaunuolis porą metų mokosi aukštojoje mokykloje, vėliau apie metus padirba įmonėje ir vėl grįžta mokytis. Toks projektas galėtų vykti ir Panevėžyje, tačiau būtini ir teisės aktų pokyčiai, verslininkų pritarimas.
P. Baršauskas teigė pasigendantis ir bendradarbiavimo su Švietimo bei mokslo ministerija – nevyksta norimas dialogas.
Panevėžio kolegijos direktorius Egidijus Žukauskas mano, kad vis dėlto per Nepriklausomybės laikotarpį padaryta labai daug. Iš daugiau nei aštuonių dešimčių įvairių technikumų, politechnikumų ir panašiai, sukurtas stiprus koleginis sektorius. Veikia 13 valstybinių kolegijų ir 10 privačių. Jo manymu, universitetuose turi būti daromi išradimai, o kolegijose – patobulinimai. Galėtų atsirasti ir valstybiniai užsakymai, nes yra puikios laboratorijos.
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus apgailestavo, kad jau daugiau nei dešimtmetį tenka kalbėti apie aukštojo mokslo prieinamumo ir kokybės klausimus. Jo įsitikinimu, koją pakišo 2009 metų krepšelių reforma: ji inicijuota ne kaip bandomasis projektas, bet įgyvendinta iškart visoje šalyje. Kuo tai baigėsi, dabar puikiai matosi.
„Taikant rinkodaros priemones buvo bandoma privilioti kuo daugiau studentų – nesvarbu, kokie valstybės ar regiono poreikiai“, – sako, kad į aukštąjį mokslą buvo įvesta rinkos ekonomika, R. Vaitkus. Jo teigimu, socialinių mokslų absolventų reikia sumažinti apie 25–30 proc., tačiau per porą metų pavyko sumažinti vos 2–3 proc.
Vicekanclerio manymu, nieko gero nežada ir šių metų stojimo rezultatai. Pavyzdžiui, studijuoti viešąjį administravimą (darbą valstybės tarnyboje) rinkosi daugiau nei 2 000 studentų, nors visiems įsidarbinti nėra rinkos.
Daug rinkosi ir psichologijos specialybę.
Panevėžyje valdžios, mokslo ir verslo atstovai diskutavo, kaip išspręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą. U. Mikaliūno nuotr.
R. Vaitkus atkreipė dėmesį, kad labai susiaurėjusios ir kai kurios studijų programos. Pavyzdžiui, atsirado naujųjų technologijų teisė. Pasak Vyriausybės atstovo, ateityje studijų programos turės būti stambinamos, turės vyrauti tarpdiscipliniškumas. Tiesa, teks spręsti ir kitą problemą – dėstytojų stygiaus. Mat prabilus apie IT specialistų trūkumą šalyje, šios srities studentų ėmė daugėti, užtat nebėra dėstytojų – šie pereina dirbti į verslą.
Dar vienas svarstytinas aspektas – jau parengtų specialistų „dingimas“. Kaip stebėjosi diskusijoje dalyvavęs Pasvalio rajono savivaldybės meras Gintautas Gegužinskas, psichologų Lietuvoje rengiama išties daug, tačiau kai reikia jų rasti mokykloms ar darželiams, jie kažkur pranyksta.
Pasak G. Gegužinsko, mažesnių regionų, rajonų bėda ir ta, kad vietos darbdaviai nori jaunų, bet nemažą patirtį turinčių specialistų ir vos ne už minimalų atlyginimą.
Šį paradoksą apibendrino Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas. Jis priminė, kad psichologai, norėdami gauti darbo švietimo įstaigoje, turi būti baigę magistro studijas. Tačiau tiek į savo išsilavinimą investavęs žmogus linkęs ieškoti geresnio atlyginimo. Tačiau V. Trofimovas sutiko: takoskyra tarp miestų ir periferijos specialistų įdarbinimo atžvilgiu ryškėja.
Ne visi nori būti inžinieriais
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas pastebi paradoksą: mūsų mieste nedarbo lygis nemažas, tačiau darbuotojų trūksta. Be to, apie 7 proc. darbo jėgos neturi net vidurinio išsilavinimo. Tad reikia ieškoti būdų, kaip įtraukti šiuos žmones į darbo rinką.
Nerimą, anot verslininkų vadovo, kelia ir studentų pasirinkimai. Vadybos ir verslo administravimo mokosi apie 19 proc., socialinių mokslų – apie 17 proc. studijuojančiųjų, dar 13 proc. yra pasirinkę pedagogiką. O inžinerines specialybes renkasi apie 9 proc., IT, matematiką – apie 5 proc. abiturientų.
Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus mano, jog įvedus krepšelių sistemą, aukštajame moksle atsirado rinkos ekonomika.
„Jei geras istorikas sudaro nuomonę, kad istorija – mokslų karalienė, nei geras fizikas, nei geras chemikas tos nuomonės nepakeis“, – įsitikinęs, kad pakeisti jaunų žmonių norus nebus lengva, Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Aurimas Martinka.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus apgailestauja dėl vis dar vyraujančio požiūris, jog jei vaikas nesirengia stoti į aukštąją mokyklą, tai nenormalu. Kokios perspektyvos jauno žmogaus lauks tą mokyklą baigus, suaugusiesiems ne taip ir svarbu. Tad nenuostabu, kad dažnas tautietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirba ne pagal specialybę ar aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą.
Vis dėlto V. Sutkus džiaugiasi, kad poslinkių juntama ir čia, ir tūkstančiai baigusiųjų aukštąsias mokyklas eina mokytis į profesines. „Sveikas protas įsigali visuomenėje“, – sako V. Sutkus. Jis įsitikinęs, kad, užuot vadinus krepšelių sistemą katastrofa, tiesiog nereikėtų finansuoti nereikalingų valstybei profesijų. O jei jaunimas nori tai studijuoti, tegul mokosi už savus pinigus – tik būtinai prieš tai paklausęs, išsiaiškinęs, iš ko gyvens, kai baigs mokslus.
Daiva SAVICKIENĖ
