Prastos vakarykštės investuotojų nuotaikos iš Europos persimetė ir į Jungtines Valstijas.
Europos ir Jungtinių Valstijų politikų pastangos sureguliuoti valstybių skolų krizę kol kas investuotojų neguodžia. Vakar žemyn pakrypo ir Senojo žemyno, ir JAV akcijų rinkų kreivės.
Ketvirtadienį krito visi 18 pagrindinių Vakarų Europos akcijų rinkų indeksai. Pavyzdžiui, „Dow Jones Euro Stoxx 50“ sumenko 3,42 proc., Didžiosios Britanijos FTSE 100 – 3,43 proc., Prancūzijos CAC 40 – 3,9 proc., Vokietijos DAX indeksas – 3,4 proc.
JAV indeksai taip pat nusileido žemyn. „Standard & Poor’s 500“ indeksas sumenko 4,8 proc. – tai prasčiausias rezultatas nuo 2009 m. vasario. Tik trijų iš 500 įmonių akcijos brango, o net 13-kos kompanijų rinkos vertė smuko daugiau kaip 10 proc.
Indeksas „Dow Jones Industrial Average“ ketvirtadienį nukrito 4,31 proc., o „Nasdaq Composite“ – 5,08 proc.
Labiausiai ketvirtadienį žemyn ritosi žaliavų sektoriaus įmonių vertė. Pavyzdžiui, aliuminio gamybos giganto „Alcoa“ akcijų kursas nukrito 9,3 proc.
„Pasaulio investuotojus apėmė panika. Didėja baimė, kad pasaulio ūkis vėl patirs recesiją. Vakar JAV indeksai sumažėjo net 4,5–5 procento. Šįryt Azijos indeksai mažėja net 3,5–4,5 procento. JAV obligacijų pajamingumas smarkiai mažėjo (2 metų pajamingumas tapo mažiausias bent per pastaruosius 40 metų), naftos kaina smuko net 6 procentus“, – konstatuojama SEB banko analitikų parengtoje apžvalgoje.
Vienos aiškios priežasties, kodėl pasaulio akcijų rinkos vertė per dieną sumažėjo 4,4 trln. JAV dolerių, nebuvo. Tiesiog kelias savaites besikaupiantis nerimas dėl JAV ir Europos skolų pavirto baime dėl naujos recesijos, o dėl pastarosios grėsmės kilo grandininė akcijų pigimo banga pasaulio rinkose.
Vis dėlto ekonomikos ekspertų teigimu, šiuose rezultatuose labiausiai atsispindi investuotojų nerimas, kad valstybių skolų krizė gali labiau paveikti pasaulio ekonomikos atsigavimą, nei manyta anksčiau. Investuotojų optimizmas blėsta ėmus analizuoti, kokių dar veiksmų gali tekti imtis Europos šalims ir JAV, siekiant išvengti recesijos. Šios tikimybė, regis, tampa vis didesnė.
O kol kas investuotojams visame pasaulyje tenka susitaikyti su milžiniškais nuostoliais. Per pastarąsias devynias prekybos sesijas JAV „Standard & Poor’s 500“ indeksas neteko 1,37 trln. dolerių savo vertės, FTSE – 261 mlrd. dolerių, DAX – 85,5 mlrd. eurų, CAC – 13,6 mlrd. eurų.
Be to, pasaulio rinkose kyla kalbos apie naują „valiutų karo“ etapą. Manoma, kad pastarasis skirsis tuo, kad šįkart savo valiutą labiausiai atpiginti stengsis ne besivystančios, o išsivysčiusios šalys, kaip tai jau daro Šveicarija ir Japonija.
Nerimas dėl ekonomikos ateities persimetė ir į žaliavų rinkas. Vakar WTI rūšies naftos ateities sandorių kaina Niujorko biržoje krito daugiau nei 5 proc. Šiandien ryte naftos kaina krinta toliau ir jau yra mažesnė nei 84 JAV doleriai už barelį.
„Akivaizdu, kad naftos rinka daug jautriau reaguoja į neigiamas nuotaikas finansų rinkoje. Investuotojai baiminasi, kad lėtėjantis pasaulio ekonomikos augimas gali pereiti ir į smukimą, todėl tokiu atveju imtų mažėti ir naftos paklausa. Šiandien didelę įtaką kainai turės po pietų skelbiami JAV darbo rinkos duomenys – jeigu jie bus geresni nei tikėtasi, tai galėtų sustabdyti paniką ir naftos kainos kritimą. Beje, po tokio kainos kritimo galimi laikini jos atšokimai“, – apžvalgoje teigia „Finastos“ analitikai.
