Tikisi nuraminti aistras.
Labiausiai neprieštaringas ir patirties vidaus reikaluose neturintis. Toks kandidatas – Artūras Melianas – turėtų užimti vidaus reikalų ministro postą, jei tam pritars prezidentė. Atrodo, kad vienintelis darbas, kurį jis galėtų nuveikti šiame poste savarankiškai – sustiprinti savo galimybes vienmandatėje apygardoje.
A Melianas nėra politikas, kuris galėtų imtis diegti kokį nors nuosavą požiūrį vidaus reikalų sistemoje. Taip yra dėl dviejų priežasčių. Pirma, jis yra kandidatas, kurio paskyrimo priešistorė nusėta nuo jo nepriklausančių sąlygų ir kompromisų tarp konservatorių, liberalcentristų bei Prezidentūros. Be to, jis neturi beveik jokios patirties, susijusios su vidaus reikalų sistema, kitaip nei kiti du tarp galimų kandidatų figuravę liberalcentristai buvę vidaus reikalų ministrai – Raimondas Šukys ir Regimantas Čiupaila. Seime A. Melianas užėmė Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, o dirbdamas Vilniaus savivaldybėje taip pat rūpinosi socialiniais reikalais.
„Aš tikiuosi, kad su naujo ministro paskyrimu aistros turėtų aprimti“, – antradienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite žurnalistams sakė A. Melianas.
Antra, jo kandidatūrai niekas neturi jokių priekaištų, išskyrus Seimo konservatorius, kurie apskritai norėtų, kad naujasis vidaus reikalų ministras būtų arba jų partijos, arba nepartinis žmogus. Tiesa, savo žodžio dar nepasakė prezidentė, tačiau A. Meliano kandidatūra turėjo būti iš anksto su ja suderinta, mažų mažiausiai siekiant išvengti tokio ažiotažo, koks kilo šalies vadovei nesutikus atleisti Raimundo Palaičio.
Vienintelė A. Meliano sąsaja su teisėsauga – priklausymas Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai, o vienintelis A. Meliano žybtelėjimas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) skandale – kreipimasis į Seimo Audito komitetą su prašymu „ištirti, ar Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pagrįstai ir teisėtai finansavo VšĮ „Pilietinės visuomenės institutas“ projektą pilietiškumui mokyklose ugdyti ir ar šiai veiklai skirti 4 milijonai litų nebus naudojami politinei propagandai“. Instituto vadovas yra Darius Kuolys, aktyviai kritikuojantis liberalcentristų veiksmus dėl FNTT.
Su teisėsauga labiau susijęs A. Meliano brolis Imantas Melianas – buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas, nušalintas dėl pareigūno vardo pažeminimo po to, kai buvo sučiuptas neblaivus prie vairo. Tačiau šis priskiriamas prie konservatoriams palankių pareigūnų kaip Vytautas Damulis ar Kastytis Braziulis, kurie taip pat buvo atleisti iš departamento.
A. Melianas teigia, kad be prezidentės dekreto neatsakinės į jokius žurnalistų klausimus, net nesusijusius su dabartiniu jo skyrimu į ministrus. Jis net negalėjo atsakyti, ar parlamento rinkimuose kandidatuos Naujosios Vilnios apygardoje, kurioje buvo išrinktas 2008-aisiais ir kurioje iki šiol aktyviai dirbo stengdamasis būti matomas rinkėjams.
Naujoje Vilnioje gyvenęs, o vėliau į sostinės Naujininkų rajoną, priklausantį tai pačiai rinkimų apygardai, persikėlęs politikas įkūrė visuomeninę organizaciją „Naujininkų bendruomenė“, 2008 metais prisidėjo prie Dvarčionių, priklausančių tai pačiai apygardai, bendruomenės steigimo.
A. Melianas leidžia ne tik metinį ataskaitinį biuletenį savo apygardai, bet dominuoja laikraštyje „Naujasis Vilnius“, kurio maketas stebėtinai panašus į ataskaitinio biuletenio. Šiame periodiškai leidžiamame laikraštyje pateiktas tik vienas kontaktas – A. Meliano padėjėjos parlamentinis elektroninio pašto adresas. Pastarajame „Naujojo Vilniaus“ numeryje iškart po leidinio pavadinimu puikuojasi A. Meliano kalėdiniai sveikinimai, o vedamajame straipsnyje, kuris vadinasi „Inga Valinskienė savo balsu džiugino Naujininkų bendruomenės šventės dalyvius“, – ir nuotrauka.
Nepaisant politinio įdirbio socialinėje srityje, A. Melianas savo rinkėjus iš pietinių Vilniaus pakraščių, kur įsikūręs čigonų taboras, malonina pareiškimais apie tai, kad taboro namus reikia griauti ne po vieną, o „iškeldinti šią nelegalią gyvenvietę, neapsiribojant tik parodomuoju kelių pastatų nugriovimu“. Ir iškeldinti žymiai skubiau nei tai numato buldozerių politiką nelegalių pašiūrių atžvilgiu propaguojantis Artūras Zuokas.
A. Melianas būdamas ministru galėtų pasinaudoti žinomumu siekdamas geresnių pozicijų Naujosios Vilnios apygardoje. Tačiau po FNTT istorijos, „Vilmorus“ duomenimis, 7 proc. – iki 41,7 proc. – padaugėjo liberalcentristų lyderį Algį Čapliką neigiamai vertinančių respondentų.
Liberalcentristų perspektyvos daugiamandatėje apygardoje išlieka niūrios, o A. Melianas, imdamasis aktyviai stumti liberalcentristų poziciją, gali nebent pabloginti savo galimybes vienmandatėje. Tad žygyje į ministeriją jam naudingas nebent jau prisiimtas „aistrų ramintojo“ vaidmuo.
