Tik antrą mėnesį tegaliojantis naujas Gyvūnų globos įstatymas jau davė darbo policijos pareigūnams ir sukėlė audrą tarp agresyvių veislių šunų mylėtojų ir keturkojų kaimynystės besikratančių gyventojų.
Daugiabutyje neišsitenka
Tik antrą mėnesį tegaliojantis naujas Gyvūnų globos įstatymas jau davė darbo policijos pareigūnams ir sukėlė audrą tarp agresyvių veislių šunų mylėtojų ir keturkojų kaimynystės besikratančių gyventojų.
Statybininkų g. daugiabutyje ketvirtus metus amerikiečių Stafordšyro terjerus auginanti Inga Novoselceva suka galvą, kodėl tarsi tyčia kaimynams jos augintiniai pradėjo kliūti tik dabar, kai Seimas įteisino galimybę iš daugiabučių išgyvendinti kai kurias veisles.
Dėl parodose dalyvaujančių, veislinių, tačiau kaimynams baimę keliančių šunų I. Novoselceva priversta aiškintis policijos pareigūnams. Šie pripažįsta veisėjos negalintys bausti tik todėl, kad keliems daugiabučio gyventojams nepatinka jos šunų veislė.
Nerado už ką bausti
I. Novoselcevos bute auginami beveik ketverių ir nė metų neturintys du Stafordšyro terjerai – galvos skausmas keletui veisėjos kaimynų. Surinkę apie dešimt parašų gyventojai surašė skundą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Anot jų, I. Novoselcevos augintiniai teršia aplinką, o šeimininkai neva nereaguoja į pastabas.
Už ką turėtų bausti šunų mylėtojus, policija neįžvelgė. Komisariato tyrėjo Dariaus Remeikio teigimu, Stafordšyro terjerų augintojams nebus taikomos poveikio priemonės. Jų šunys ne tik registruoti ir paskiepyti, bet ir išdresuoti taip, kad net dalyvauja parodose. Kaltinimai, kad šunys „užminuoja“ kiemą, irgi liko neįrodyti – veisėjai tikino visada pasiimantys maišelį augintinių ekskrementams surinkti, o šuniško „nusikaltimo“ kaimynai nebuvo nei nufotografavę, nei nufilmavę.
D. Remeikis svarsto, kad veikiausiai kaimynus gąsdina šunų išvaizda.
Veisliniai ir registruoti
I. Novoselcevą stebina, kodėl ją pareigūnams skundžiantys gyventojai tolerantiški kitiems daugiabutyje auginamiems lojantiems keturkojams.
Veisėja neabejoja, kad jos Stafordšyro terjerai tapo kaimynų nesantaikos įkaitais.
„Garantuoju, kad iš dešimtiems mūsų daugiabutyje auginamų šunų tik maniškiai yra registruoti, skiepyti, turi indentifikuojančias mikroschemas, kilmės dokumentus, bet užkliuvo tik jie. Kitų kaimynai esą nebijo tik todėl, kad jie mažesnio ūgio ir svorio, bet šuo įkąsti gali nepriklausomai nuo dydžio ir veislės“, – mano Inga.
Nors amerikiečių Stafordšyro terjeras įtrauktas į pavojingų šunų veislių sąrašą, šeimininkė tvirtina, kad jos augintiniai nėra nei agresyvūs, nei pavojingi. Tokiems būtų užkirstas kelias dalyvauti šunų parodose. O I. Novoselcevos 3,5 metų kalytė Šanta – nuolatinė jų dalyvė. Jos atžala pusės metų Lordas irgi ruošiamas pirmajai parodai vasario pabaigoje.
„Parodose teisėjai savo rankomis šunų nasrus praveria. Ir nė vienam Šanta nėra nei įkandusi, nei urzgusi. Parodose visi šunys net be antsnukių vaikšto – jie taip išdresuoti klausyti šeimininkų komandų. Nežinau, kodėl mano kaimynai juos mato kaip monstrus“, – pasakojo Inga.
Parašus rinko už akių
I. Novoselceva tvirtina niekada savo augintinių nėra išvedusi į kiemą be pavadžio. Todėl, kad dar ir antsnukį užmauna, vienas iš keturkojų patyrė skausmingą traumą – negalėjusiam apsiginti gyvūnui į nosį įkando be pavadžio ir be antsnukio kieme lakstantis šuo.
Tokių palaidūnų I. Novoselceva kieme mato dažnai. Moteriai nesuprantama, kodėl dėl jų kaimynai skundų nekurpia.
„Trejus su puse metų daugiabutyje auginu Stafordšyro terjerą ir niekada nekilo jokių problemų, kol kaimynai neišgirdo per televizorių, kad kovinius šunis bus draudžiama laikyti butuose. Bet nė vienas neatėjo tiesiai paklausti, kokia mano šunų veislė, ar jie registruoti, ar paskiepyti“, – stebisi I. Novoselceva.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintame agresyvių šunų veislių sąraše koviniais šunimis pripažįstamos tik dvi veislės – amerikiečių pitbulterjeras bei amerikiečių mastifas (bandogas).
Ingos auginami amerikiečių Stafordšyro terjerai nėra koviniai šunys, bet įtraukti į 10-ies pavojingų veislių sąrašą.
Jiems laikyti daugiabučiuose jau nuo 2003-iųjų būtinas Savivaldybės leidimas.
Naujasis Gyvūnų globos įstatymas numato, kad iki liepos 1-osios leidimais nepasirūpinusiems šeimininkams teks su savo augintiniais atsisveikinti. Jie bus konfiskuojami.
Rūpinasi leidimu
Kad gautų leidimą daugiabutyje laikyti agresyvios veislės šunį, jo šeimininkas Savivaldybei privalo pateikti dokumentus, jog nėra įrašytas į sveikatos įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.
Leidimas neišduodamas asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.
Taip pat keturkojų šeimininkai privalo būti išklausę specialius kursus.
Inga neslepia leidimais nepasirūpinusi.
Tačiau jau vasario pabaigoje ji baigsianti Lietuvos kinologų draugijos rengiamus kursus šunų savininkams ir galėsianti kreiptis į Savivaldybę.
Moteris teigia šio formalumo iki šiol neturėjusi galimybių įvykdyti, mat tokie kursai šunų augintojams Lietuvoje rengiami gana retai, o Panevėžyje jų nėra buvę nė karto.
Pusė skundų – tik kerštas
Daugiabučio bendrijos pirmininkę Vidą Uogintienę nustebino žinia apie name kilusias aistras dėl dviejų šunų.
Į policiją kreipęsi gyventojai pirmininkei apie savo bėdą nepranešė.
Pirmininkė tvirtina, kad jai nė vienas namo keturkojis neatrodo agresyvus ir pavojingas. V. Uogintienė nebuvo girdėjusi, kad butuose auginami šunys kam nors keltų kokių problemų.
Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistės Rositos Baltutytės teigimu, maždaug pusė skundų dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros nepasitvirtina.
„Sulaukę skundų patys važiuojame prie namo ir budime, kad įsitikintume, ar tikrai šuo nėra priežastis suvesti sąskaitas su kaimynais. Būna, kad pikta kaimynė, jei galėtų, šuniui net įspirtų. Reikalauja bausti ne už tai, kad šuo kažką padarė, o dėl to, kad jis tiesiog yra“, – pasakojo R. Baltutytė.
Atsisako augintinių
Gyvūnų globos įstatyme numačius, kad daugiabučiuose be Savivaldybės leidimo nebebus galima laikyti pavojingoms veislėms priskiriamų šunų, valdininkai tikėjosi, kad jų šeimininkai sukrus tvarkytis dokumentus.
Vis dėlto nuo įstatymo įsigaliojimo per pusantro mėnesio dėl tokio leidimo į Panevėžio savivaldybę kreipėsi tik vienas keturkojo augintojas.
Tačiau per tą patį laiką net trys daugiabučiuose auginti amerikiečių Stafordšyro terjerai atsidūrė Panevėžio gyvūnų globos draugijos namuose.
Draugijos vadovės Rūtos Liberienės teigimu, visų trijų gyvūnų šeimininkai teisinosi neturintys pinigų lankyti privalomiems kursas ir pasirūpinti kitomis gauti leidimams būtinomis pažymomis.
R. Liberienė neabejoja, kad po liepos 1-osios gyvūnų globos namuose sulauks pavojingų veislių šunų antplūdžio.
Kinologė kritikuoja įstatymą, suskirsčiusį šunis į pavojingus ir ne.
„Gimęs šuo – kaip baltas lapas. Iš jo galima padaryti ką nori. Agresyvūs gali būti net taksai ar taip visų numylėti vokiečių aviganiai. Viskas priklauso tik nuo šeimininkų“, – tvirtino R. Liberienė.
Įstatymas niekinis
Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė teigia jau sulaukusi pačių Seimo narių siūlymo kuo greičiau inicijuoti naujojo įstatymo pataisą dėl šunų auginimo daugiabučiuose.
„Žmonės pro akis praleidžia, kad be leidimų kai kurių veislių šunys nebegalės butuose gyventi tik nuo liepos 1-osios, ir jau dabar terorizuoja jų augintojus. Negaliu tvirtinti, kad visi šunų savininkai atsakingi, bet dauguma – tvarkingi“, – įsitikinusi R. Kazlauskaitė.
Anot jos, parodos – savotiškas šuns patikimumo testas. Vienas iš svarbiausių jų dalyviams keliamų reikalavimų – jokios šuns agresijos. Pasak R. Kazlauskaitės, jei amerikiečių Stafordšyro terjeras nebus išauklėtas, jis negalės parodoje dalyvauti. Šuniui užtektų suurgzti, kad būtų diskvalifikuotas.
„Galite įsivaizduoti, kaip šunys yra išmokyti, jei parodoje svetimas žmogus gali pats atverti jo nasrus ir skaičiuoti dantis“, – teigė kinologė.
Ji neabejoja, kad įstatymas tik atrišo rankas suvesti sąskaitas su kaimynais per šunis. Tačiau realiai draudimas be leidimo laikyti butuose pavojingų veislių šunis neduos jokios naudos. Nuo 2003-iųjų, kai tokių leidimų pradėta reikalauti, iki šiol, pasak R. Kazlauskaitės, per visą Lietuvą pavojingų veislių šunų įregistruota vos 1500.
Anot kinologės, dokumentais ir leidimais pasirūpinę veislinių ir parodose dalyvaujančių šunų augintojai.
Tačiau net ir kovinių ar pavojingų veislių mišrūnų, galinčių būti nestabilios psichikos ir nežinia kaip išauklėtų, šeimininkai turi svarų argumentą, kodėl jiems tokių leidimų nereikia – net genetiniais tyrimais šuns veislės įrodyti neįmanoma.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
