Kalba apie pasekmes
Briuselyje dvi dienas vykusiame Europos Sąjungos vadovų susitikime dominuojančiomis temomis tapo energetika ir klimato kaita. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus tvirtino, jog mūsų šalies delegacija nesiekė padėti derybų Lietuvai itin aktualiu klausimu dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Pasak V.Adamkaus, atominės jėgainės uždarymo pasekmes pajus ne tik Lietuva, todėl problemos sprendimas – visų ES valstybių galvos skausmas.
Prezidentas pabrėžė, jog Lietuva savo įsipareigojimų neatsižada, tačiau pasikeitusi, mūsų šaliai itin nepalanki energetinė situacija leidžia peržiūrėti šį klausimą. Elekrinės uždarymo data – kitų metų pabaiga numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje, kurią ratifikavo tiek mūsų šalis, tiek kitos ES valstybės.
„Europos Sąjungos komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Durao Barosas pripažino, jog energetikos problema liečia tam tikras valstybes. Turėjome progą išdėstyti, kas bus po 2010-ųjų, jei ši problema nebus sprendžiama“, – teigė V.Adamkus. Pasak Vyriausybės vadovo Gedimino Kirkilo, EK pirmininkas aiškiai pasisakė, jog negali būti vieno monopolistinio energetikos šaltinio.
Derybomis nevadina
„Bendras įspūdis – kad mus vis labiau pradeda suprasti. Mes, turėdami vieną vamzdį iš Rusijos, tampame nuo jo priklausomi. Klostosi gana palanki situacija pradėti konsultacijas“, – sakė šalies premjeras Gediminas Kirkilas. Lietuvos atstovai akcentavo, jog pokalbiai su ES vadovybe nėra derybos dėl Ignalinos elektrinės uždarymo pratęsimo, o tik bandymas atkreipti jų dėmesį į pasikeitusią situaciją.
Vadovų taryba ketvirtadienį sutarė dėl ES energetikos politikos strategijos atnaujinimo. Tai ketinama padaryti dar šiais metais. Pagrindiniais pakoreguotos strategijos akcentais turėtų tapti energetikos saugumas ir kuo mažesnė priklausomybė nuo Rusijos dujų.
Kad lietuviams pavyks nukelti atominės jėgainės uždarymo datą, abejoja net artimiausi kaimynai latviai bei estai. Žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, kad estai linkę nepritarti Ignalinos elektrinės darbo pratęsimui, o latviai spėja, kad Lietuvai nepavyks įtikinti ES, kad uždarius elektrinę šalis patirtų energetinę izoliaciją ir taptų našta visai bendrijai. Savo poziciją šiuo klausimu aiškiai išsakė Danijos ir Švedijos premjerai, pasisakydami, kad apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo datos pakeitimą negali būti ir kalbos.
Rezultatų neprognozuoja
Lietuvos diplomatai apie galimų derybų scenarijus kol kas atvirai nekalba. Nemažai vilčių siejama su naujai paskirtuoju derybininku atominės elektrinės uždarymo klausimais Aleksandru Abišala.
„Įsipareigojimas dėl Ignalinos jėgainės uždarymo – abipusis. A.Abišalos paskyrimas – ženklas, kad konsultacijos aktyvios“, – sakė Lietuvos ambasadorius prie ES Rytis Martinkonis. Jo nuomone, svarbiausia – įtikinti Europos Komisiją, kad Lietuvos energetinė priklausomybė kelia grėsmę Lietuvai, o kartu ir ES. Užsitikrinus EK palaiminimą, Lietuvai nereikėtų 26 ES valstybių pritarimo dėl Ignalinos elektrinės darbo pratęsimo.
Vakar pasibaigus ES vadovų tarybos susitikimui G.Kirkilas informavo, jog pirmasis A.Abišalos vizitas į Briuslelį planuojamas jau šio mėnesio pabaigoje. Į EK vadovą J.M. Barosą su prašymu pratęsti atominės jėgainės darbą kreipėsi Seimo narių grupelė ir liko it musę kandusi.
„2009 metais uždarius antrąjį bloką Lietuva nepatirs tiekiamos elektros energijos trūkumo“, – sakoma EK pirmininko laiške. EK pritaria šiai išvadai. Ji paremta dviem naujausiais tyrimais. Europos Komisija Ignalinos elektrinę pripažino nesaugia.
„Tas laiškas buvo tiesmukiškas, todėl ir ieškome kito priėjimo. Pateikiame pasikeitusias aplinkybes“, – optimizmo neprarado G.Kirkilas.
Viliamasi, jog atominės jėgainės uždarymą būtų galima atidėti, kol Lietuva pasistatys naują elektrinę bei pradės veikti elektros tiltas su Lenkija ir Švedija. Pasak V.Adamkaus, ateities energetika siejama su atominėmis jėgainėmis. Tą ES viršūnių susitikime akcentavo Prancūzijos prezidentas N.Sarkozi. Prancūzija kitą pusmetį perima pirmininkavimą ES.
Vakar, apibendrindamas ES viršūnių susitikimo rezultatus, V.Adamkus pabrėžė, kad susitikime priimtose išvadose energetikos klausimais atsižvelgta į Lietuvos problemas ir interesus. Pasak prezidento, svarbu, kad susitarta su energiją tiekiančiomis trečiosiomis šalimis (Lietuvos atveju – Rusija, – aut. past.) kalbėti vieningu balsu.
Europos vadovų tarybos išvadomis patenkintas ir Lietuvos premjeras G.Kirkilas. „Išvados mus tenkina. Svarbiausia, kad išvadose akcentuojama integruota klimato kaitos politika užtikrinant šalių tvarų vystymąsi. To negalima tikėtis uždarius Ignalinos atominę elektrinę“, – sakė G.Kirkilas. Pasak premjero, uždarius elektrinę, kaip numatyta, padidėtų atmosferos tarša, o tai prieštarautų susitarimams bei negarantuotų Lietuvai tvaraus vystymosi, kaip numatyta ES vadovų tarybos išvadose. „Elektrinės darbo pratęsimas mažintų taršos emisijas. Per tą laiką padės veikti nauja jėgainė, bus nutiestos energetinės jungtys (su Lenkija ir Švedija, – aut. past.). Premjero nuomone, pratęsti Ignalinos jėgainės darbą ar ją uždaryti – Europos Komisijos reikalas. „Stojimo sutartyje yra pozicijų, galinčių palengvinti mūsų konsultacijas“, – sakė G.Kirkilas.
Rasa ŠOŠIČ
Specialiai „Sekundei“ iš
Briuselio
