V. Klyvienė.
Finansų rinkos su nekantrumu laukia sprendimo dėl Graikijos, kurios parlamentas dar šią savaitę turėtų galutinai apsispręsti dėl fiskalinės politikos griežtinimo priemonių. Abejonių, kad Graikijos vyriausybė suvaldys šią krizę, vis daugiau, tačiau pagalbos ranka šiai šaliai tiesiama tikintis apsaugoti kitas sunkumų turinčias ekonomikas. Tačiau ar pavojus tikrai realus?
Reikia pripažinti, kad Graikijos situacija – ypatinga. Fiskalinės politikos griežtinimas, dėl kurio šiuo metu sprendžia Graikijos valdžia, neturi didelio visuomenės palaikymo. Greičiausiai Graikija sulauks antrosios finansinės paramos paketo, tačiau vargu ar šaliai pavyks suvaldyti deficitą ir skolas. Bet kuriuo atveju akivaizdu ir tai, kad nei papildoma finansinė parama, nei skolų restruktūrizavimas nėra alternatyva struktūrinėms reformoms. Tokiu būdu Graikija iš esmės tik nukeltų skausmingus sprendimus į ateitį.
Gali kilti klausimas, kodėl neleidžiama Graikijai tiesiog prisiimti viso esamos padėties „skausmo“ ir leisti jai tiesiog bankrutuoti? Atmetus visus techninius tokio sprendimo įgyvendinimo sunkumus būtų beveik neįmanoma apsaugoti nuo neigiamo poveikio kitas vadinamosios periferinės euro zonos ekonomikas, o ir visą euro zonos bankinį sektorių iš esmės. Grėsmė, kad Graikijos problemos gali persiduoti Portugalijai ar Airijai, yra didelė, tačiau kitų Pietų Europos ar Airijos ekonomikų problemos nėra identiškos. Pavyzdžiui, Airijos situacija yra pakankamai išskirtinė daugeliu aspektu.
Visų pirma, šios šalies fiskalinio sektoriaus problemos yra susijusios su šalies bankinio sektoriaus problemomis. Iš esmės šalis atitiko Europos fiskalinės priežiūros procedūras. Tačiau, kaip parodė pastaroji krizė, to negana norint išvengti platesnio pobūdžio problemų. Airija yra atvira ir konkurencinga ekonomika, kuri nėra ekonominiais/finansiniais ryšiais susijusi su pietinės Europos regionu. Ši šalis yra pradėjusi įgyvendinti savo bankinio sektoriaus restruktūrizavimo programą, fiskalinėje srityje taip pat yra įsipareigojusi atlikti ženklias korekcijas ir sumažinti dabartinį deficitą nuo 30 iki 3 proc. BVP 2014 metais. Kita vertus, Airija nėra pasiryžusi didinti savo pelno mokesčio, kuris ir toliau išlieka vienas mažiausių (12,5 proc.) Europoje. Airijos politikai teigia, kad tai pakirstų konkurencingą pramonę, kuri išlieka vieninteliu ekonomikos augimo veiksniu.
Eksportas bent jau vidutiniu laikotarpiu išliks pagrindiniu, jei ne vieninteliu šios ekonomikos augimo varikliu, tuo tarpu vidaus paklausa gali stagnuoti dar ne vienerius metus. Darbo rinkos atsigavimas taip pat bus lėtas, nes akivaizdu, kad eksportas, kuris nėra imlus darbui (didelę dalį sudaro aukštųjų technologijų produktai), nesugebės sukurti tiek daug naujų darbo vietų.
Eksporto perspektyvos atrodo geros ir dėl palankios pagrindinių Airijos eksporto partnerių struktūros – jau ne vieneri metai sparčiai auga Airijos eksportas į Kiniją, kuriai ir toliau visi prognozuoja švelnų ekonomikos nusileidimo scenarijų. Airijos ekonomikos konkurencingumą turėtų stiprinti ir prognozuojamas darbo užmokesčio bei kainų mažėjimas. Taigi, nepaisant to, kad problemų Airijoje išlieka daug, jos struktūra iš esmės skiriasi nuo Graikijos bei kitų Pietų Europos ekonomikų. Ir nors rizika, kuri iš esmės susijusi su Airijos bankiniu sektoriumi, išlieka nemaža, tačiau akivaizdu, kad galimybių bei erdvės vienokiems ar kitokiems ekonominiams sprendimams ši ekonomika turi daugiau nei Graikija ar Portugalija.
____________________
Violeta Klyvienė yra „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
