„airBaltic“ likimas bus sprendžiamas po šį mėnesį Latvijoje vyksiančių parlamento rinkimų.
Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ akcininkai santykius greičiausiai išsiaiškins jau tik po rinkimų, kurie ir dabar pila nemažai žibalo į „airBaltic“ sumaišties židinį. Kad ir kaip pasisuktų akcininkų „airBaltic“ keliai, Lietuvos pasiekiamumas dėl to neturėtų nukentėti, mat priklausomybė nuo Latvijos oro bendrovės šiuo metu nepalyginamai mažesnė nei prieš keletą metų, rašo „Verslo žinios“.
„Jei susiklostytų tokia padėtis, kad „airBaltic“ nustotų vykdyti veiklą iš Vilniaus, didelės bėdos ar problemos nebūtų. Mes turime pakankamai stiprių oro bendrovių. Jei į Rygą žiūrėtume kaip į „hub’ą“ (tranzito bazę), tai mes turime ir Frankfurtą, Kopenhagą, Helsinkį, Prahą, Varšuvą“, – iš Vilniaus pasiekiamas alternatyvas vardija Tomas Vaišvila, Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) generalinis direktorius.
„airBaltic“ spalio pabaigoje nutraukia tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Taliną ir žiemos sezono tvarkaraštyje palieka tik jungtį su Ryga. Be to, iš Vilniaus į Latvijos sostinę bendrovė skraidins rečiau, kartu paliks mažiau reisų į Rygą iš Palangos ir Kauno.
Pasak T. Vaišvilos, šiuo metu „airBaltic“ iš Vilniaus veža iki 15% visų keleivių, o kryptį į Taliną jau nuo pirmadienio sugrąžina estų „Estonian air“.
„Kai yra dvi bazės šalia viena kitos per 300 km, jos konkuruoja tarpusavyje. Tai buvo akivaizdu, išmokome tą
pamoką, kai smogė ekonominė krizė. Pagal dabartinius planus, žiemą kaip įprasta skrydžius sumažiname pagal
paklausos lygį“, – sumažėjusius skrydžius grindžia Tadas Vizgirda, „airBaltic“ viceprezidentas ir atstovybės
vadovas Lietuvoje.
Akcininkų nesutarimų purtoma „airBaltic“ šiemet planuoja kiek apkarpyti ir Rygos skrydžių žemėlapį. Pati bendrovė oficialiai pranešė apie taupymo planą – nuspręsta anksčiau nei tikėtasi atsisakyti per daug sąnaudų atsieinančių 10-ies savo „Fokker 50“ orlaivių, dėl to atleisti apie 200 žmonių.
„Mes atidžiai sekame „airBaltic“ padėtį, manau, viskas ten priklausys nuo to, kaip klostysis Latvijos vyriausybės ir privataus akcininko tarpusavio santykiai. Matyt, kad normaliai įmonės veiklai trukdo ir artėjantys rinkimai. Akivaizdu, kad įmonei reikalingos finansinės injekcijos ir Latvijos vyriausybė turės apsispręsti, ar pardavinėti savo akcijų paketą, ar pačiai kur nors rasti pinigų ir investuoti“, – padėtį Latvijoje vertina Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
