Per penkis šių metų mėnesius „airBaltic“ patyrė 18 mln. latų (maždaug 87,6 mln. litų) nuostolių.
Jeigu Latvija neparduos jai priklausančių skrydžių bendrovės „airBaltic“ akcijų, kompanijai gelbėti ji privalės skirti 90 mln. latų (438 mln. litų), pranešė latviškoji TV3, remdamasi žurnalistų gautu susisiekimo ministro Uldiso Augulio parengtu dokumentu.
Kaip teigiama dokumente, Latvija privalo kuo greičiau „airBaltic“ skirti mažiausiai 90 mln. latų (438 mln. litų), o dar 450 mln. latų (2,191 mlrd. litų) po to turėtų skirti ilgalaikės finansinės pagalbos forma. Jeigu valstybė parduotų turimas aviakompanijos akcijas, būtų užtikrintas reikiamas finansavimas ir bendrovė galėtų toliau teikti kokybiškas skrydžių paslaugas.
Latvijos susisiekimo ministras U. Augulis pasisako už akcijų pardavimą. Jis buvo susitikęs su kinų oro bendrovės „Hainan Airlines“ atstovu, pareiškusiu, kad jo atstovaujama kompanija yra pasiruošusi nupirkti „airBaltic“ akcijas. Tačiau konkreti suma, už kiek „airBaltic“ akcijos galėtų būti parduotos, neįvardijama.
„Hainan Airlines“ savo susidomėjimą „airBaltic“ akcijomis buvo išreiškusi dar prieš metus. Tačiau tada šalies ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis tikslaus atsakymo kinams nedavė.
Ši kinų kompanija jau ne vienerius metus sukinėjasi rytinėje Baltijos pakrantėje, tačiau iki šiol jokių realių veiksmų ji nesiėmė. 2009 metų pradžioje, kai veiklą nutraukė „FlyLAL-Lithuanian Airlines“, pasklido kalbos apie naujos aviacijos bendrovės kūrimą Lietuvoje, o joje esą galėtų dalyvauti ir „Hainan Airlines“.
Kai prie bankroto slenksčio atsidūrė „Star1 Airlines“, tie patys kinai buvo minimi kaip galimi skęstančios aviacijos kompanijos gelbėtojai. „Hainan Airlines“ atstovas buvo susitikęs ir su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, tačiau viskas baigėsi tik kalbomis apie skęstančiųjų gelbėjimą.
Nuostoliai
Prieš kelias dienas „airBaltic“ siūlė atsistatydinti Latvijos ekonomikos ministrui Arčiui Kamparui, pareiškusiam, kad per penkis šių metų mėnesius kompanija patyrė 18 mln. latų (maždaug 87,6 mln. litų) nuostolių ir gali tapti nemoki.
A. Kamparas skaičiavo, kad pernai valstybė į „airBaltic“ investavo per 15 mln. latų (per 73 mln. litų), norėdama padėti jai išperkamosios nuomos būdu įsigyti naujų lėktuvų. „Kompanijos vadovas Bertoltas Flickas rodė vyriausybei savo verslo planą, pagal kurį šiais ir praėjusiais metais kompanija turėjo užsidirbti nemažą pelną. Tačiau galiausiai mes patyrėme milžiniškų nuostolių“, – piktinosi ministras.
Bendrovė pareiškė, kad tokie ministro pareiškimai daro jai didelę žalą, pasiūlė jam atsistatydinti ir pagrasino teismu.
Tačiau pirmadienį, duodamas interviu Latvijos radijui, A. Kamparas savo pareiškimo apie „airBaltic“ gresiantį bankrotą neatsiėmė. Ministro teigimu, kompanijos problemos turėtų būti sprendžiamos perimant prieigą prie visos informacijos ir operacijų valdymo.
A. Kamparas teigė, kad „airBaltic“ bėdų sprendimas yra susisiekimo ministro kompetencija, tačiau kartu pabrėžė esąs atsakingas už valstybės lėšų panaudojimą ir išreiškė nuogąstavimų, kad kone vertingiausią „airBaltic“ turtą valdo ofšorinės kompanijos. Kaip pavyzdį ministras paminėjo „airBaltic“ prekės ženklo pardavimą ir pažymėjo, kad jį susigrąžinti žadėjusi kompanija to dar nepadarė.
Vis dėlto, A. Kamparas pabrėžė, kad „airBaltic“ finansinės problemos nėra neišsprendžiamos. Esą todėl jis nusprendė apie jas prabilti viešai.
Pagrindiniai „airBaltic“ akcininkai yra Latvijos valstybė, valdanti 52,6 proc. akcijų, ir „Baltic Aviation Systems“, turinti 47,2 proc. akcijų.
