Latvijos nacionalinei oro bendrovei „airBaltic“ nerandant strateginio investuotojo šalies politikai siūlo kurti bendrą Baltijos valstybių oro vežėją. Jeigu šį planą būtų nuspręsta įgyvendinti, prie jo galėtų prisidėti ir Lietuva.
Jeigu Latvijos nacionalinėms oro linijoms „airBaltic“ nepavyks rasti strateginio investuotojo, šalies vyriausybė į bendrovę 2013–2016 m. turės investuoti papildomus 96 mln. latų (476,13 mln. litų).
Latvijos naujienų portalas Pietiek.com, remdamasis viešai neskelbta verslo plano „airBaltic ReShape“ (liet. – „airBaltic“ pertvarka) dalimi, skelbia, kad oro bendrovė po 2016-ųjų vėl gali tapti nuostolinga. Iki šiol apie „airBaltic“ pertvarkos planą buvo žinoma tik tiek, kad kompanija tikisi vėl dirbti pelningai 2014-aisiais.
Šiuos metus „airBaltic“ planuoja baigti su 38 mln. latų (188,47 mln. litų), o kitus metus – su 16 mln. latų (79,36 mln. litų) nuostolių. 2014 m. kompanija planuoja uždirbti 10 mln. latų (49,6 mln. litų), 2015 m. – 16 mln. latų (79,36 mln. litų), o 2016 m. – 4 mln. latų (19,84 litų) pelno.
Kaip rašo Pietiek.com, faktas, kad po 2016-ųjų kompanija vėl gali dirbti nuostolingai, iki šiol nebuvo skelbtas viešai. Oficialūs Latvijos pareigūnai taip pat esą nėra užsiminę apie tai, ką aiškiai numato planas – neradus strateginio investuotojo „airBaltic“ prireiks 96 mln. latų (476,13 mln. litų) injekcijos iš valstybės biudžeto.
Iki šiol Latvijos vyriausybę „airBaltic“ klausimu konsultuojančiai bendrovei „Prudentia“ nepavyko surasti strateginio investuotojo oro linijoms. „Prudenti“ teigia, kad šiuo metu nereikia skubėti parduoti „airBaltic“ akcijų – mat jų vertė iki 2014 m. turėtų išaugti ir rasti investuotoją bus lengviau.
Tačiau tai verčia nerimauti premjerą Valdį Dombrovskį ir visą jo partiją, mat „airBaltic“ žlugimas nesunkiai galėtų V. Dombrovskio sėkmės istoriją paversti šnipštu.
Galvoja kurti bendras oro linijas
Gali būti, kad dėl šios priežasties V. Dombrovskis kartu su Latvijos transporto ministru Aiviu Roniu pasiūlė sujungti nacionalines Latvijos ir Estijos oro bendroves ir taip sukurti vienas oro linijas visoms trims Baltijos valstybėms. Bendrų oro linijų veikla, anot pasiūlymo autorių, turėtų būti sutelkta Rygoje, dienraštį „Postimees“ cituoja portalas Balticbusinessnews.com.
„Mes esame atviri idėjai sukurti Baltijos oro linijas, tačiau kol kas niekas rimtai šio plano nesvarstė“, – sakė V. Dombrovskis. A. Ronis pridūrė, kad „airBaltic“ vis dar ieško strateginio investuotojo. Tačiau jis neįvardijo bendrovių, su kuriomis vyksta derybos.
Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas, prižiūrintis savo šalies nacionalinės oro bendrovės „Estonian Air“ veiklą, sakė, kad Latvijos politikų idėja Estijoje aptarta nebuvo. Tad ir komentuoti esą nėra ką. „Tai turėtų daryti oro linijų valdyba ir stebėtojų tarybos. Jeigu jų analizė parodys, kad susiliejimas naudingas, tai turėtų svarstyti akcininkai“, – sakė J. Partsas.
Tačiau „airBaltic“ prezidentas Martinas Gaussas pareiškė, kad ši idėja nėra gera. Anot jo, latvių ir estų oro linijos galėtų tiesiog suvienyti jėgas – į vieno vežėjo vykdomus skrydžius vietas galėtų siūlyti ir kitas vežėjas, naudodamas savo oro bendrovės kodą arba bendrą kodą su skrydį vykdančia valstybe.
Savo ruožtu „Estonian Air“ generalinis direktorius Tero Taskila buvo gana skeptiškas. Jeigu abi vyriausybės liktų bendros oro bendrovės akcininkėmis, anot jo, nė viena sostinė nenorėtų atsisakyti kokių nors skrydžių, nors, norint dirbti pelningai, tai būtų privalu.
Lietuvos susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas IQ sakė, kad spalio pradžioje turėtų įvykti trijų Baltijos valstybių susisiekimo ministrų susitikimas. Jame greičiausiai būtų aptartas ir bendrų oro linijų klausimas.
Kokia forma veiktų bendros oro linijos, anot jo, yra diskusijų klausimas. Lietuva galimybės dalyvauti šiame projekte neatmeta, tačiau pirmiausia esą reikia išanalizuoti „airBaltic“ ir „Estonian Air“ finansinę būklę ir nuspręsti, ar apsimoka kurti vieną bendrovę.
Nuostolingos ir latvių, ir estų avialinijos
Latvijos nacionalinė oro bendrovė „airBaltic“ buvo įkurta 1995 m. Šiuo metu 98,5 proc. jos akcijų valdo Latvijos vyriausybė. Praėjusių metų pabaigoje Latvija nacionalizavo 47 proc. akcijų, kurias valdė prieštaringos reputacijos verslininkui, buvusiam „airBaltic“ vadovui Bertoltui Flickui priklausanti kompanija „Baltic Aviation Systems“.
BAS pradėjo teisines procedūras prieš Latviją. Maža to, su BAS savininkais ir jų interesais siejamos bendrovės reikalauja „airBaltic“ bankroto. Praėjusiais metais „airBaltic“ nuostoliai siekė 83,6 mln. latų (414,63 mln. litų).
Estijos nacionalinė oro bendrovė „Estonian Air“ 2011 m. siekė 17,3 mln. eurų (59,73 mln. litų) nuostolių. Šiemet jau skelbta, kad valstybė bendrovei jau skyrė 30 mln. eurų (103,58 mln. litų) paramos. Baiminamasi, kad jai gali prireikti naujų injekcijų.
