Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 34 mln. latų (165,6 mln. litų) nuostolių.
Latvijos oro linijos „airBaltic“ antradienį be paaiškinimo atšaukė septynis skrydžius iš ir į Rygą. Bendrovė nepateikė paaiškinimo ir dėl pirmadienį atšauktų skrydžių, tačiau jos atstovybė Lietuvoje teigia, kad trečiadienį skrydžiai turėtų vykti pagal tvarkaraštį. (Naujos paskutinės 8 pastraipos)
Kaip sakė „airBaltic“ atstovas spaudai Janis Vanagas, antradienį buvo iš Rygos buvo atšaukti skrydžiai Berlyno, Briuselio, Stokholmo ir Vilniaus kryptimis.
„Kompanijos „airBaltic“ atstovybė Vilniuje pranešė, kad rytoj visi skrydžiai turėtų vykti pagal tvarkaraštį ir tai, kad keleiviais, kurių skrydis atšauktas yra pasirūpinta. Jiems arba grąžinti pinigai, arba pasiūlyta kelionė kitu maršrutu, kitomis aviakompanijomis“, – sakė mūsų šalies Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla.
Jis sakė neturintis jokių žinių, kodėl Latvijos skrydžių bendrovė atšaukė tiek skrydžių. To esą nežino net CAA kolegos Latvijoje.
Neoficialiomis IQ.lt žiniomis, „airBaltic“ atšauktus skrydžius paaiškina „skrydžių valdymo problemomis“, tačiau ką tai reiškia, nedetalizuoja. Portalas vz.lt, remdamasis taip pat neoficialiomis kelionių agentūros „Baltic Clipper“ ir avia.lt projektų vadovo Žilvino Raudžio žiniomis rašė, kad skrydžius „airBaltic“ galėjo atšaukti dėl sugedusio lėktuvo.
Tuo metu Latvijos naujienų agentūra „Leta“ pateikia kiek kitokią neoficialią informaciją. Skrydžiai esą galėjo būti atšaukti dėl per mažo keleivių skaičiaus. Kadangi „airBaltic“ skrydžius minėtomis kryptimis vykdo kelis kartus per dieną, keleiviams pasiūlyta skristi vėlesniais reisais.
Anksčiau buvo skelbiama, kad pirmadienį „airBaltic“ be paaiškinimo atšaukė keturis skrydžius, tačiau J.Vanagas Latvijos žiniasklaidai patikslino, kad iš viso buvo atšaukti aštuoni skrydžiai – po du į Briuselį, Berlyną, Vilnių ir Taliną.
„airBaltic“ šiomis kryptimis skraido po keletą kartų per dieną. Nė vienas iš atšauktų skrydžių pirmadienį nebuvo vienintelis“, – sakė J. Vanagas. Kompanija esą stengiasi suteikti keleiviams įstatymų numatytą pagalbą, išmokėti kompensacijas ir pasiūlyti alternatyvias keliones.
Tarptautinio Rygos oro uosto atstovai agentūrai „Leta“ sakė, kad „airBaltic“ kol kas neatšaukė nė vieno trečiadienį turinčio įvykti skrydžio.
Latvijos valdininkai su „airBaltic“ nesusikalba
Latvijos susisiekimo ministras Uldis Augulis spaudos konferencijoje tikino, kad ministerija mėgina išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių skrydžiai buvo atšaukti. Tačiau kol kas ministerija jokio atsakymo iš oro bendrovės negavo.
U. Augulis neatmetė galimybės, kad skrydžiai galėjo būti atšaukti dėl „airBaltic“ finansinių interesų. Tačiau nurodė, kad susidariusi situacija kenkia ne tik bendrovės paslaugas pasirinkusiems keleiviams, bet ir jos pačios prestižui.
Ministras taip pat nurodė, kad vyriausybė vis dar dvejoja, ar verta didinti „airBaltic“ akcinį kapitalą
Savo ruožtu „airBaltic“ prezidentas Bertotas Flickas laikraščiui „Dienas Bizness“ sakė, kad vėliau bendrovė gali atšaukti ir daugiau skrydžių.
Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 34 mln. latų (165,6 mln. litų) nuostolių. Nuostolingai bendrovė dirbo ir pirmus penkis šių metų mėnesius. Todėl neseniai buvo pasklidusios kalbos, kad ji gali tapti nemoki. O finansų konsultantai pareiškė, kad oro linijų kapitalą reikia didinti 50-70 mln. latų (243-341 mln. litų), Latvijos vyriausybė teigė ketinanti peržiūrėti šių metų biudžetą.
Latvijos vyriausybei priklauso 52,6 proc. „airBaltic“ akcijų. Dar 47,2 proc. akcijų valdo bendrovė „Baltijas aviacijas sistemas“, priklausanti „airBaltic“ prezidentui Bertoltui Flickui ir „Bahamas Taurus Asset Management Fund Limited“.
Latvijos vyriausybė prieš investuodama į „airBaltic“ papildomus pinigus iškėlė keletą sąlygų. Viena iš jų – B. Flicko pasitraukimas. Pats B. Flickas vengia grįžti į Latviją ir pastaruoju metu gyvena Vokietijoje.
Todėl gali būti, kad atšaukdama skrydžius bendrovė tiesiog mėgina daryti spaudimą Latvijos vyriausybei arba artėjant pirmalaikiams Saeimos rinkimams tiesiog siekia sujaukti situaciją šalyje ir išpešti iš to naudos.
„airBaltic“ reikia dešimčių milijonų latų
Tam, kad „airBaltic“ trumpuoju laikotarpiu galėtų vykdyti numatytas operacijas, bendrovei reikia dešimčių milijonų latų, Latvijoje žurnalistams pareiškė „Latvijas Krajbanka“ prezidentas Ivaras Prieditis.
„Latvijas Krajbanka“ ir vyriausybės finansų konsultantas „Prudentia“ siūlys ministrų kabinetui „airBaltic“ reikalingas lėšas suteikti kaip valstybės paskolą. I. Priedičio teigimu, papildomų lėšų „airBaltic“ reikės tol, kol bus padidintas jos akcinis kapitalas.
I. Prieditis atsisakė prognozuoti, kiek laiko kompanija dar galėtų veikti, jeigu negautų papildomų lėšų, tačiau vylėsi, kad ją gelbėti dar ne vėlu.
Tiesa, „Latvijas Krajbanka“ atstovas patikino nežininantis, kodėl pirmadienį ir antradienį „airBaltic“ atšaukė tiek daug skrydžių. Jis teigė nebendravęs su „airBaltic“ prezidentu Bertoltu Flicku.
Pati „airBaltic“ praneša pritraukusi 10 mln. eurų.
