Birželio pabaigoje iš Vilniaus į Briuselį turėtų pakilti pirmasis oro bendrovės „Air Lituanica“ lėktuvas. Jos vadovai drąsiai deklaruoja ambicingus tikslus. Tačiau faktas, kad oro vežėja taip ir nerado strateginio investuotojo, kartu su aplinkinėse valstybėse matomais pavyzdžiais leidžia daryti išvadą: lengva nebus.
83 proc. „Air Lituanicos“ akcijų priklauso bendrovei „Start Vilnius“, o likę 17 proc. – įmonei „Air Lituanica Club“. Abi įkurtos Vilniaus savivaldybės iniciatyva. Bendrovė „Start Vilnius“ finansuojama iš savivaldybės biudžeto. „Air Lituanica Club“ turėtų suvienyti 30 privačių investuotojų. Galutinės sutartys kol kas pasirašytos su 15.
Registrų centro duomenimis, „Air Lituanicos“ įstatinis kapitalas šiuo metu siekia 7,75 mln. litų. Bendrovės direktorius Erikas Zubrus žadėjo, kad prieš pirmuosius skrydžius jis turėtų būti 10 mln. litų. 7,5 mln. litų sudarytų Vilniaus savivaldybės, o 2,5 mln. litų privačių investuotojų lėšos. Savivaldybė taip pat yra nusprendusi 2014 ir 2015 m. bendrovei „Start Vilnius“ skirti po 5 mln. litų „Air Lituanicos“ veiklai plėtoti.
Tiesa, iš pradžių buvo planuojama, kad 49 proc. oro bendrovės „Air Lituanica“ akcijų valdys strateginis investuotojas. Tarp galimų buvo paminėtas ir prieštaringai vertinamas verslininkas, buvęs Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ vadovas Bertoltas Flickas. Prisidėti prie projekto buvo prašoma Tailando oro bendrovės „Thai Airways“. Tačiau rasti strateginio investuotojo iki šiol taip ir nepavyko.
„Planas toks, kad startuosime greičiausiai savo jėgomis, parodysime puikius rezultatus. Tada tikimės pritraukti realų, tvirtą ir stabilų investuotoją“, – dar praėjusių metų pabaigoje IQ sakė „Air Lituanicos“ valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas. Iki tol pagrindinį finansavimą bendrovė esą užsitikrins iš bilietų pardavimo. Neseniai skelbta, kad šie kainuos nuo 299 litų (su mokesčiais) į vieną pusę. Jų prekyba turėtų prasidėti birželio pradžioje.
Nesvetinga rinka
Tiesa, pastarojo meto tendencijos aviacijos rinkoje leidžia manyti, kad parodyti gerus rezultatus rinkos naujokei bus sunku. Tarptautinė oro transporto asociacija prognozuoja, kad šiemet šios srities grynojo pelno marža sieks vos 1,6 proc. Asociacijos duomenimis, ganėtinai geri tik Šiaurės Amerikoje veikiančių oro bendrovių rezultatai. Kituose žemynuose, taip pat Europoje, joms sekasi sunkiai.
Baltijos regione skrydžių verslas apskritai patekęs į nepavydėtiną padėtį, o pastarieji penkeri metai Lietuvos civilinei aviacijai buvo tragiški – 2009-aisiais veiklą nutraukė „flyLAL“, o 2010 m. įkurta „Star1 airlines“ išgyveno vos metus. „Air Lituanica“ nenori būti lyginama su anksčiau Lietuvoje veikusiomis bendrovėmis, kurios esą dirbo nevienodomis rinkos sąlygomis, turėjo skirtingus verslo modelius ir tikslus. O dabartinė rinkos situacija, kuriai esant kuriasi „Air Lituanica“, turinti tikslą tapti regionine bazine vežėja, esą kitokia.
Šiuo metu iš finansinių duobių kapanojasi aplinkinėse šalyse veikiančios oro linijų bendrovės: Latvijos „airBaltic“, Estijos „Estonian Air“, Lenkijos LOT, Skandinavijos SAS. Pastarosios padėtis šiek tiek pagerėjo, kai pernai jai pavyko su profsąjungomis susitarti dėl atlyginimų sumažinimo. Tačiau gelbėti „airBaltic“, „Estonian Air“ ir LOT teko mokesčių mokėtojams.
Europos Komisija (EK) leido Lenkijos vyriausybei suteikti oro bendrovei 100 mln. eurų paskolą. Tačiau Latvijos ir Estijos veiksmai, gelbstint savo oro bendroves, EK sukėlė įtarimų ir paskatino pradėti tyrimus.
Kyla klausimas, ar Vilniaus savivaldybė, aktyviai dalyvaudama oro bendrovės „Air Lituanica“ veikloje, negali taip pat sukelti EK įtarimų dėl nesąžiningos konkurencijos. Mūsų šalies Konkurencijos taryba prieš kurį laiką Vilniaus merui Artūrui Zuokui, kurio iniciatyva ir įkurta įmonė, išsiųstame laiške įspėjo apie ateityje galimą riziką.
„Konkurencijos taryba suinteresuota, kad visos valstybės bei savivaldybių institucijos, vienokiu ar kitokiu būdu suteikdamos ekonominę naudą ūkio subjektams, nepažeistų valstybės pagalbos taisyklių“, – teigiama Konkurencijos tarybos pirmininko Šarūno Keserausko pasirašytame dokumente.
Jame rekomenduojama atkreipti dėmesį į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, kurioje teigiama, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.
Bendrovės planai
Planuojama, kad pirmasis „Air Lituanicos“ skrydis įvyks birželio 30 d. – iš Vilniaus oro uosto bendrovės lėktuvas pakils į Briuselį. Į šį miestą „Air Lituanica“ skraidys šešis kartus per savaitę. Nuo liepos 8 d. oro vežėjos lėktuvai kasdien kils į Amsterdamą. Vėliau atsiras Berlyno, Prahos, Miuncheno ir Maskvos maršrutai.
„Air Lituanica“, siekdama užtikrinti platesnį jungiamųjų skrydžių tinklą, ketina bendradarbiauti su kitais Europos oro vežėjais.
Naujoji oro bendrovė skraidins „Embraer 170“ ir „Embraer 175“ tipo orlaiviais, kuriuose yra atitinkamai 76 ir 86 vietos. Šie lėktuvai gaminami Brazilijoje. Dėl vieno orlaivio susitarta su „Embraer“ valdoma nuomos bendrove „ECC Leasing“, o dėl kito baigiamos derybos su „Estonian Air“.
Tiesa, „Air Lituanica“ kol kas neturi vežėjo pažymėjimo ir licencijos, leidžiančios vykdyti komercinę veiklą. Tačiau jos atstovai įsitikinę, kad šiuos dokumentus gaus artimiausiu metu.
