Euro zonos valstybėmis nepasitikinčios agentūros vėl imasi reitingų karpymo.
Politikų neseniai finansiniu vandalizmu apkaltintos reitingų agentūros toliau reiškia nepasitikėjimą euro zonos valstybėmis ir negailestingai karpo jų skolinimosi reitingus.
Reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pranešė Graikijos skolinimosi reitingą sumažinusi nuo CCC iki CC. Toks reitingas yra vos per du laiptelius nuo rodiklio, kuris reiškia, kad šalis yra nemoki.
„Standar & Poor’s“ pareiškė, kad įgyvendinus pagalbos Graikijai planą, dėl kurio buvo sutarta praėjusią savaitę, šalis taps nemoki. Agentūra taip pat pažymėjo, kad gelbėjant prasiskolinusią šalį nuostolių turės ir privatūs investuotojai.
Anksčiau šią savaitę Graikijos skolinimosi reitingą apkirpo ir agentūra „Moody’s Investors Service“, taip pat pareiškusi, kad šalies gelbėjimas atneš didelių nuostolių privatiems kreditoriams. Kita agentūra – „Fitch“ – irgi yra pažadėjusi mažinti šalies reitingą.
Pasak „DnB Nord“ banko analitikės Jekaterinos Rojakos, rinkos ir kredito reitingų agentūros nelabai pasitiki Graikijos gelbėjimo planu: „Graikijos gelbėjimo planas neišsprendė problemų, o tik nustūmė jas šiek tiek vėlesniam laikui. Tai reiškia, kad bet kuriuo momentu finansų rinkose gali įvykti turbulencija. Tuo labiau, kad didžioji dalis rinkos dalyvių tiki, jog Graikijos obligacijos nuvertės 20-50 proc. ir suduos gana stiprų smūgį bankams“.
Smūgis Kiprui
Dar viena šalis, kuriai dėl sumažinto reitingo gali būti sunkiau pasiskolinti reikalingų lėšų, yra Kipras. „Moody’s“ pranešė sumažinusi šios valstybės skolinimosi reitingą nuo A2 iki Baa1 ir įspėjo galinti jį mažinti ir toliau.
Britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė pažymi, kad dėl to didėja tikimybė, jog Kipras gali būti naujausia euro zonos šalimi, kuriai prireiks finansinės tarptautinių kreditorių paramos.
J. Rojaka aiškino, kad Kipras pateko į labai nedėkingą situaciją. Lyginant su kitomis šalimis, jo ekonomikos augimo perspektyvos esą buvo neblogos. Tačiau liepos 11 dieną įvykus sprogimui karinio jūrų laivyno bazėje, šaliai prireikė investicijų tvarkytis su jo pasekmėmis.
„Papildomos injekcijos, kurių vyriausybė nebuvo pasiruošusi investuoti į šalį, žinoma, nukirto gana didelę dalį augimo perspektyvos. Jeigu anksčiau vidutinė augimo prognozė svyruodavo apie 1,5-2 proc. šiais metais, tai dabar nusirito iki 0 proc. Tai reiškia, kad ir privatus sektorius gali susidurti su tam tikromis problemomis“, – sakė J. Rojaka.
Ji priminė, kad Kipro reitingą sumažinusi agentūra nerimauja ir dėl situacijos šalies bankuose. Ji taip pat sumažino ir dviejų pagrindinių Kipro bankų reitingą. „Kipro bankų sistema yra didžiulė, palyginti su kitomis šalimis, bendrąjį vidaus produktą (BVP) viršija kelis kartus. Abu pagrindiniai bankai turi gana didelę dalį Graikijos obligacijų, paskolų Graikijos verslui. Palyginti su šalies BVP, tai yra didžiulės sumos. Kita vertus, palyginti su bendru bankų turtu, skaičiai nėra labai dideli“, – kalbėjo J. Rojaka.
Todėl ji pridūrė, kad net ir žlungant Graikijai Kipras galėtų atlaikyti tą smūgį, jeigu reitingų agentūros ir rinkos dalyviai nesukeltų didelės panikos.
