Šiandien 115 Romos katalikų bažnyčios kardinolų įžengė į konklavą ir už Siksto koplyčios Vatikane durų išprašė visus likusiuosius.
Tiksliau, beveik visus. Pirmadienį visiškos tylos priesaiką davė dar 90 asmenų, kurie talkins Katalikų bažnyčios kunigaikščiams naujojo popiežiaus rinkimų laikotarpiu: pradedant valytojais ir virėjais bei baigiant dvasininkais.
Šie asmenys įsipareigojo saugoti paslaptyje bet kokią žinią, kurią jie dėl savo pareigų gali tiesiogiai arba netiesiogiai sužinoti apie popiežiaus rinkimus. Panašų įsipareigojimą ir priesaiką davė ir kardinolai. Jiems neleidžiama ne tik atskleisti žinių apie popiežiaus rinkimus, bet ir bendrauti su nedavusiais tokios priesaikos asmenimis, skaityti žinias už konklavos sienų ar juolab perduoti žinias. Kad šių priesakų būtų laikomasi, užtikrins ne tik atidi Vatikano gvardiečių akis, bet ir moderniosios technologijos, kurios blokuos mobiliojo ryšio ar kitus signalus kardinolų gyvenamoje teritorijoje ar konklavos vietoje.
Gali būti, kad skaitant šias eilutes Katalikų bažnyčia jau turės naująjį vadovą, kurio vardas dar buvo nežinomas rašant šį tekstą. Tačiau gali būti, kad jo vardas dar bus nežinomas: per pastaruosius 150 metų vyko 11 konklavų ir dviejose jų popiežiai buvo išrinkti vos per dvi dienas, o ilgiausi rinkimai truko penkias dienas. Vos per tris balsavimus kardinolai išrinko popiežius Leoną XIII (1878 m.) ir Pijų XII (1939 m.), o popiežius Pijus XI 1922-aisiais buvo išrinktas tik per 14 balsavimą.
Manoma, kad ši konklava neturėtų trukti itin ilgai. Tokios išvados daromos žvelgiant į generalinių kongregacijų – kardinolų pasitarimų prieš popiežiaus rinkimus – laikotarpį. Nors paskutiniąją šių pasitarimų dieną norą kalbėti išreiškė daugiau kaip šimtas kardinolų, jų eilė „slinko“ ypač sklandžiai ir generalinių kongregacijų laikotarpio pratęsti neprireikė. Taip pat teigiama, kad kardinolai ganėtinai vienbalsiai (9 prieš 1) nutarė ir paankstinti konklavos datą bei nelaukti numatytų 15 dienų. Tačiau spėlioti, kas iš kardinolų sulauks 77 savo kolegų balsų ir taps naujuoju popiežiumi, yra, matyt, tas pat, kas ieškoti adatos šieno kupetoje. Juolab kad teoriškai naujuoju popiežiumi galėtų tapti bet kuris katalikas vyras, net ir nepriklausantis kardinolų kolegijai, nesantis Vatikane ir net neturintis vyskupo šventimų. Tačiau apie adatą ir siūlus konklavoje – kiek vėliau.
Antradienį prasidėjusios konklavos procedūros itin detaliai aprašytos ir Jono Pauliaus II apaštalinėje konstitucijoje Universi Dominici Gregis, ir Benedikto XVI paskutinėmis vasario dienomis paskelbtame apaštaliniame laiške Normas Nonnullas. Apie visas detales tikrai nerašysime, tačiau atkreipsime dėmesį į keletą dalykų, kuriuos kartais klaidingai pateikia net ir geriausi katalikų pasaulio žinovai.
Pirmasis ir tą dieną vienintelis balsavimas vyks jau šįvakar. Vėliau kardinolai balsuos po keturis kartus kasdien: dukart ryte ir dukart – vakare. Per tris dienas neišrinkus popiežiaus, daroma vienos dienos pertrauka maldai. Po jos gali vykti dar 7 nesėkmingi balsavimai, po kurių vėl daroma pertrauka. Tokia procedūra gali tęstis, iki bus balsuota iš viso 34 kartus. Tuomet kardinolams jau būtų pasiūlyta balsuoti tik už dvi kandidatūras, kurios per pastarąjį balsavimą sulaukė daugiausia paramos. Tačiau, popiežiui Benediktui XVI įvedus naujovių, net ir per šį balsavimą vienas iš kandidatų privalo gauti du trečdalius visų kardinolų rinkikų paramą (anksčiau pakakdavo ir didžiosios daugumos).
Prieš kiekvieną balsavimą kiekvienam kardinolui išdalijami du arba trys stačiakampio formos rinkimų biuleteniai, kuriuose yra žodžiai Eligo in Summum Pontificem (Šventuoju Tėvu renku) ir palikta vietos kandidato vardui ir pavardei įrašyti. Iš kiekvieno kardinolo reikalaujama, kad jis savo ranka ir aiškiai, tačiau kiek įmanoma sunkiau atpažįstamu raštu įrašytų kandidato vardą. Tada kardinolai vienas po kito eina prie altoriaus rodydami perlenktą balsavimo biuletenį ir prie jo prisiekia, kad savo balsą atiduoda už kandidatą, kurį mano esant verčiausią eiti šias pareigas. Tada deda biuletenį ant lėkštutės ir su ja įmeta jį į balsavimo dėžę.
Tada biuleteniai suskaičiuojami perdedant juos iš urnos į permatomą indą. Jei biuletenių skaičius neatitinka kardinolų rinkikų skaičiaus, biuleteniai privalo būti sudeginami ir vyksta naujas balsavimas, o jei atitinka, tuomet pradedami skaičiuoti balsai.
Pirmieji du iš trijų burtais išrinktų kardinolų ima po vieną biuletenį, perskaito ir įsimena jame įrašytą vardą. Trečiasis kardinolas šį vardą paskelbia ir pasižymi ant popieriaus. Jam taip pat tenka ir pareiga šiuos biuletenius perdurti adata ir suverti ant vieno siūlo. Adata turi perverti žodį Eligo balsavimo biuletenyje. Suskaičiavus visus biuletenius, siūlo galai surišami ir visi biuleteniai padedami ant stalo krašto arba į specialų indą. Tuomet balsai perskaičiuojami ir įsitikinama, ar kuris nors kandidatas surinko du trečdalius kardinolų balsų.
Čia pasiekėme vietą, kurioje dažniausiai suklumpama: balsavimo biuleteniai, jei popiežius neišrenkamas, deginami ne po kiekvieno balsavimo. Priminsiu, kad numatyti du balsavimai ryte (abiejų balsavimų pabaiga – apie 13 val.) ir kiti du – vakare (abiejų balsavimų pabaiga – apie 20 val., visur pateikiamas Lietuvos laikas): po pirmojo rytinio ir vakarinio balsavimo biuleteniai būtų deginami tik tuomet, jei popiežius būtų išrinktas. Popiežiaus neišrinkus, biuleteniai būtų deginami tik kartu su antro balsavimo biuleteniais. Tad jei dūmai virš Siksto koplyčios pasirodytų apie 11.30–12 val. arba apie 18.30–19 val., jau galima net nelaukti dūmų spalvos ir drąsiai tarti, kad naujas popiežius jau išrinktas. Tačiau dūmams pasirodant apie 13 arba apie 20 val. jau reikia atidžiai žiūrėti, kokios jie spalvos. Supratimą palengvina ir Šv. Petro bazilikos varpai – jie suskambės tik tuomet, kai Romos katalikų bažnyčia turės naująjį vadovą, o juodos spalvos dūmai ir toliau bus lydimi tylos. Tiesa, kartu su biuleteniais turi būti sudeginami ir bet kokie kiti užrašai, kuriuose kardinolai gali pasižymėti balsavimo rezultatus ar kitas pastabas.
Tačiau nuo baltų dūmų virš Siksto koplyčios ir varpų skambėjimo praeis dar kiek daugiau nei 45 minutės, kol visas pasaulis išgirs naujojo Katalikų bažnyčios vadovo vardą. Nes net ir Vatikano spaudos tarnybos vadovai juokaudami pažadėjo niekam nesiųsti SMS žinučių iki paskelbimo akimirkos, kad šis ištęstas laukimas neprarastų savo žavesio.
Tad kas vyks per tas dešimtis minučių nuo dūmų iki paties popiežius pasirodymo pasauliui? Popiežių išrinkus, kardinolas dekanas arba vyriausias iš kardinolų rinkikų kreipsis į išrinktąjį ir paklaus, ar jis priima kardinolų sprendimą ir kokį renkasi vardą. Tada naujasis popiežius keliaus į Siksto koplyčios zakristiją, kuri tradiciškai vadinama Ašarų kambariu, nes čia naujasis Katalikų bažnyčios vadovas gali išlieti savo emocijas dėl prisiimtos atsakomybės ir apsirengti iš anksto jam paruoštais popiežiaus drabužiais. Tuomet Siksto koplyčioje bus surengta neilga maldos ceremonija, įvyks kardinolų paklusnumo naujajam popiežiui priesaika ir jau tuomet Šv. Petro aikštėje, viso pasaulio televizijų ir radijo eteryje bei naujienų portaluose nuskambės: Habemus Papam – turime popiežių.
Adata ir siūlas Siksto koplyčioje baigs savo darbą ir guls į stalčius laukti naujų biuletenių, kuriuos galėtų perverti ties žodžiu Eligo.
