Švietimo ir mokslo ministerija siūlo, kad jau kitais metais abiturientai galėtų atlikti brandos darbą. Taip būtų patikrintos ir įvertintos jų kompetencijos, be to, manoma, kad toks projektas būtų naudingas ir patiems jaunuoliams.
Įvertintų kompetenciją
Brandos darbas – neprivalomas ugdymo procese mokinio rengiamas ilgalaikis projektas. Nacionalinis egzaminų centras skelbia, kad pagrindinės brandos darbo dalys – jo rengimas, rezultatas ir pristatymas. Jis būtų vertinamas pagal tam tikrus kriterijus.
15 taškų būtų galima gauti už rengimą. Šią dalį vertintų darbo vadovas, jis konsultuotų mokinį, pasirinkusį atlikti brandos darbą iš mokomojo dalyko ar integruotos mokslo srities. Šiame etape bus svarbu įvertinti ne tik moksleivio dalykines žinias ir gebėjimus, bet ir jo bendrąsias kompetencijas – kaip geba planuoti, savarankiškai ir sistemingai dirbti.
Už brandos darbo rezultatą, pavyzdžiui, tyrimą, analizę ar panašiai, ir tyrimo ar produkto aprašą būtų skiriami 25 taškai. Šį darbą vertintų ne tik darbo vadovas, bet ir komisija. Siūloma vertinti ne tik patį darbą, kiek jis atskleidžia iškeltus uždavinius, bet ir idėjos originalumą, tyrimo aktualumą, sudėtingumą.
Brandos darbo pristatymą vertintų tik komisija. Už jį būtų galima skirti 10 taškų. Būtų vertinama, kaip moksleivis perteikia savo idėją, kaip geba atsakyti į komisijos klausimus. Be to, turėtų įsivertinti savo darbą – ko išmoko. Nacionalinio egzaminų centro manymu, tada būtų įvertinti mokinio socialiniai ir komunikaciniai gebėjimai, nes juos parodytų per dalykinius darbo pristatymo aspektus.
Prilygtų mokykliniam egzaminui
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Akvilija Aleliūnienė sako, kad kol kas tai projektas, ir iki vasario pabaigos bus renkami pasiūlymai, pastabos. Jos teigimu, brandos darbas būtų mokyklinio egzamino atitikmuo, tačiau neatstotų privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
Brandos darbą būtų galima rengti iš visų mokinio individualaus ugdymo plano vidurinio ugdymo programos dalykų. Kitaip tariant, būtų galima rinktis istorijos, matematikos, fizikos, chemijos ir kitų dalykų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, brandos darbą.
„Manau, kad gerai. Yra galimybė pasirinkti gebėjimą atitinkantį“, – sako ji.
Vyriausioji specialistė mano, kad tai bus daugiau kūrybinės užduotys. Darbas galbūt lems tolesnį profesinį orientavimą – bus susietas su būsima profesija.
Abiturientai rinksis idėją ir iki nustatyto laiko per mokslo metus atliktą darbą apsigins. Švietimo skyriaus atstovės manymu, tai galimybė be streso išsilaikyti egzaminą, jei neplanuojama mokytis aukštojoje mokykloje.
Pasak A. Aleliūnienės, šiuo metu panašiai vykdomi du mokykliniai egzaminai – technologijų ir menų. Jos teigimu, apie brandos darbus kalbėta jau prieš penketą metų ir minėti du egzaminai buvo jų pradžia. Šiuos egzaminus jaunuoliai laiko gana sėkmingai. Paprastai įvertinimai būna aukšti.
Tiesa, didžioji dauguma miesto moksleivių renkasi valstybinius brandos egzaminus – tuos, kurių reikia stojant į aukštąsias mokyklas. Mokyklinius egzaminus laiko apie 18–20 procentų mokinių, dažniausiai profesinių mokyklų, Suaugusiųjų mokymo centro moksleiviai.
Turėtų atskleisti brandą
„Minties“ gimnazijos direktorius Egidijus Samas sako, kad tokia galimybė būtų labai patraukli ir gera mokiniams, kurie tik siekia gauti brandos atestatą.
Juozo Miltinio gimnazijos direktorius Vytautas Raišys mano, kad labai daug priklausys nuo brandos darbo organizavimo ir jo turinio.
„Jei tai bus įprasminta, jei turės išliekamąją vertę, kodėl gi ne“, – svarsto jis.
Anot direktoriaus, tai būtų vienas iš būdų moksleiviui parodyti savo brandą. Tuo labiau kad ne visi gali būti akademikais. Vis dėlto, V. Raišio įsitikinimu, tokie darbai turėtų būti solidūs, atskleisti 18–19 metų jaunuolio brandą.
Faktai
Šiuo metu laikomi technologijų, menų, gimtosios kalbos (lenkų, baltarusių, rusų, vokiečių), muzikologijos mokykliniai brandos egzaminai.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra ir valstybinis, ir mokyklinis.
Daiva SAVICKIENĖ
