Prieš tapdamas sostinės meru A. Zuokas žadėjo kelis kartus padidinti vidutinį vilniečių atlyginimą.
Vilniaus meras Artūras Zuokas šiandien spaudos konferencijoje paskelbs dar vieną savo sumanymą. Nuo šiol iš tiekėjų, kurie dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtuose viešųjų pirkimų konkursuose, bus reikalaujama savo darbuotojams mokėti tam tikro dydžio atlyginimą. Tačiau Ūkio ministerija (ŪM) jau du kartus A. Zuoką įspėjo, kad tokia tvarka prieštarautų Lietuvos ir ES teisės aktams.
Viešųjų pirkimų laimėtojai turės įsipareigoti mokėti darbuotojams ne mažesnį atlyginimą, nei vidutinis užmokestis Vilniaus mieste. Kaip teigiama savivaldybės pranešime, Vilnius bus pirmoji Lietuvos savivaldybė, kurioje įsigalios tokia tvarka. Taip esą būtų bandoma užtikrinti pateiktų pasiūlymų skaidrumą ir sumažinti mokėjimų „vokeliuose“ praktiką.
Su panašiu pasiūlymu į premjerą Andrių Kubilių A. Zuokas kreipėsi šių metų pradžioje, būdamas asociacijos „TAIP“ pirmininku, kai dar tik ruošėsi rinkimams į Vilniaus savivaldybės tarybą. Tada siūlyta iš tiekėjų reikalauti, kad darbuotojų atlyginimai būtų ne mažesni už vidutinį darbo atlyginimą Lietuvoje. Premjeras A. Zuoko pasiūlymą perdavė svarstyti ŪM vadovams.
Vasario pradžioje tuometis ūkio viceministras Rimantas Žylius raštu A. Zuoką informavo, jog ministerija nerekomenduoja reguliuoti viešųjų pirkimų pagal A. Zuoko pasiūlymus. ŪM siųstame rašte teigiama, jog Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia savivaldybei atmesti tiekėjo paraišką, jei šis yra padaręs rimtą profesinį ar darbo teisės pažeidimą. Tačiau darbuotojams mokama minimali alga įstatymų nepažeidžia. ŪM teigimu, savivaldybei ir dabar įstatymas leidžia tikrinti tiekėjų dokumentus, susijusius ir su darbuotojų atlyginimu, jeigu pasiūlyme nurodoma kaina yra nepagrįstai maža.
Be to, konkursus skelbianti savivaldybė turi užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą. R. Žyliaus pasirašytame rašte teigiama, jog A. Zuoko siūlomas reikalavimas pažeistų viešųjų pirkimų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Smulkios ir vidutinės įmonės negalėtų dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
Tačiau tuomet A. Zuokas ministeriją apkaltino formaliu požiūriu. Todėl šių metų kovo pabaigoje ŪM atstovai vėl rinkosi svarstyti judėjimo „TAIP“ pasiūlymo. Tąkart posėdyje dalyvavo ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.
Abiejų ministerijų ir VPT atstovai vėl pabrėžė, kad A. Zuoko pasiūlymas pažeistų Konkurencijos įstatymą. Problemų iškiltų ir tuo atveju, jei savivaldybės paskelbtame konkurse norėtų dalyvauti užsienio tiekėjas – toks reikalavimas jį diskriminuotų.
A. Zuokui adresuotame rašte teigiama, kad 2008 m. ES Teisingumo Teismas nagrinėjo panašią bylą ir nustatė, kad minimalaus darbo užmokesčio darbuotojams viešųjų pirkimų konkurse nustatyti negalima, nes skirtingose valstybėse vidutiniai darbo užmokesčiai yra skirtingi.
Vilniaus miesto savivaldybės opozicijos atstovas konservatorius Vidas Urbonavičius mano, jog tokia idėja atvers kelią konkursuose dalyvauti tik stambioms įmonėms.
„Be to, yra darbų, kaip, pavyzdžiui, kelių asfaltavimas ar žolės pjovimas, kuriuos vykdančios įmonės tikrai darbuotojams nemoka vidutinio dydžio atlyginimų. Ką darys Vilnius, kai priėmus tokias viešųjų pirkimų taisykles konkursuose apskritai neatsiras dalyvių?“ – stebėjosi V. Urbonavičius.
Praėjusių metų pabaigoje vidutinis vilniečio atlyginimas siekė 1824 litus atskaičiavus mokesčius. Prieš tapdamas sostinės meru A. Zuokas žadėjo, jog 2020 metais Vilniuje vidutinis atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, sieks 6400 litų.
