Jeigu lėktuvai, pažymėti „Air Lituanica“ logotipu, kitąmet nepakils iš Vilniaus oro uosto, tai bus ne pirmas projektas, kurį sostinės meras Artūras Zuokas panaudojo viešųjų ryšių sumetimais ir saugiai paslėpė stalčiuje. Visiškai numarinti ar storu dulkių sluoksniu apaugę ten jau guli bent keli grandioziniai mero siekiai.
Guggenheimą nušvilpė Helsinkis
Viena labiausiai pagarsėjusių idėjų sostinėje, prie Baltojo tilto, statyti Guggenheimo muziejų kilo dar 2003 m. Tuomet mero pareigas ėjęs A. Zuokas Niujorke susitiko su Guggenheimo muziejaus vadovu ir domėjosi galimybėmis panašų meno muziejų sukurti Vilniuje. 2006 m. buvo svarstoma galimybė sostinėje atidaryti bendrą Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialą.
Kiek vėliau į sostinę buvo pakviesti trys gerai žinomi architektai: Zaha Hadid, Massimiliano Fuksas ir Danielis Libeskindas, turėję pasiūlyti muziejaus projektus. Geriausiu buvo išrinktas Z. Hadid pasiūlymas, o atsakingos šalies institucijos pritarė muziejaus kūrimui, tam buvo numatytas maždaug 300 mln. litų biudžetas.
Tačiau projektas sulaukė prieštaringų visuomenės vertinimų. O 2009 m. sausį tuometis Vilniaus meras Juozas Imbrasas kartu su savivaldybės taryba jį visiškai atmetė. Galiausiai – 2010 m. rugpjūtį – Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo.
Tiesa, visai neseniai buvo pranešta apie gaivinamą Guggenheimo muziejaus idėją, bet pranešimus paneigė pats meras A. Zuokas. Anot jo, Guggenheimo muziejų Vilniui iš panosės nušvilpė Suomijos sostinė Helsinkis. Tačiau Guggenheimo muziejus neiškils ir ten – šiuolaikinio meno giganto statybos Helsinkiui esą per brangios.
Tramvajus niekaip nepajuda
Tarp A. Zuoko atkakliai remiamų projektų – ir sumanymas sostinės viešojo transporto sistemą papildyti moderniu tramvajumi. Ši idėja buvo atgaivinta maždaug prieš dešimtmetį, o 2005 m. netgi buvo suskaičiuota, kad jos įgyvendinimas galėtų atsieiti nuo 450 iki 580 mln. litų.
Tramvajaus projektui įgyvendinti netgi buvo sukurtas savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ filialas „Vilniaus tramvajus“. Jis turėjo atlikti tramvajaus projekto parengiamuosius darbus, rengti reikalingus teisės aktų projektus, reikalingus skaičiavimus. Tačiau vėliau šis filialas buvo numarintas, o Vilniuje pradėjo sklandyti metro idėja.
Pastaruoju metu sostinėje vėl kalbama apie tramvajų. Prancūzijos bendrovė „Translohr“ jau kurį laiką miestui siūlo tramvajų ant padangų. Pavasarį skelbta, kad vienas kilometras tramvajaus trasos kainuotų maždaug 30 mln. litų. Tai reiškia, kad norint įrengti 10 kilometrų ilgio trasą nuo Santariškių iki stoties reikėtų apie 300 mln. litų.
A. Zuokas žada, kad kartu su tramvajumi mieste kursuos ekologiški autobusai, o troleibusų neliks visai. Šios idėjos esą galėtų būti įgyvendintos per gerą dešimtmetį. Tačiau stebint, kaip ši idėja buvo laidojama, prikeliama ir vėl laidojama, kyla įtarimas, kad jai gali baigtis taip pat, kaip ir Guggenheimo muziejui.
Nauji seni pažadai
Ekologiški autobusai – ne vienintelė A. Zuoko pastaruoju metu žadama duoklė gamtai. Dar vasarą jis paskelbė, kad po dešimtmečio Vilniuje iškils daugiabučių kvartalas, kuris pats pasigamins reikalingą energiją iš saulės ir vėjo. Daugiabučiuose įrengti būstai, anot mero, bus skirti nuomai.
Meras toliau žada plėtoti ir dešinįjį Neries krantą Vilniuje. Metų pradžioje jis priminė, kad pagal 2002 m. parengtą strateginį planą miestą toliau stengiamasi paversti Baltijos regiono centru – kalbama apie 300 km spinduliu išsiplėtusį urbanistinį konglomeratą su 16 mln. gyventojų.
2007 m. A. Zuokas skaičiavo, kad nuo 2000-ųjų iki 2005-ųjų dešiniajame Neries krante į pastatus ir infrastruktūrą buvo investuota 520 mln. litų. Iki 2009 m. planuota investuoti dar 450 mln. litų. Ateityje investicijos turėjo pasiekti net 2,8 mlrd. litų.
Tačiau garsiai pažadėta plėtra tuomet sustojo. Neaišku, ar tam daugiau įtakos turėjo ekonomikos krizė, ar nepamatuoti pažadai. Šiemet gana abstrakčiai skelbta, kad dešinysis krantas artimiausiu metu sulauks beveik 600 mln. litų investicijų. Iš jų 100 mln. litų kranto plėtrai esą skirs iš skolų neišsikapstanti savivaldybė.
