Vilniaus apygardos teismas trečiadienį atmetė Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus skundą ir paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį Andriui Ūsui, paskelbęs, kad žemesnės instancijos teismas jį išteisino pagrįstai.
A. Ūsas vadinamojoje pedofilijos byloje buvo kaltinamas Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio mažametės dukters tvirkinimu.
A. Ūsas šioje byloje buvo teisiamas po mirties. Beveik ketverius metus bylą nagrinėjęs tuometis Vilniaus apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad A. Ūso veikoje nebuvo nusikalstamos veikos požymių, ir jį visiškai išteisino. Šį sprendimą buvo apskundęs Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aiškindama teismo verdiktą Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininkė Vitalija Norkūnaitė konstatavo, kad Vilniaus apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nešališkai ir objektyviai ir A. Ūsą išteisino visiškai pagrįstai.
Teismas taip pat konstatavo, kad byla buvo nagrinėjama nuosekliai, laikantis Baudžiamojo kodekso nuostatų, visi proceso dalyvių prašymai buvo pildomi pagal įstatymus.
Teisėja taip pat teigė, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus – liudininkų parodymus, vaizdo įrašus, specialistų išvadas – tiek kaltinančius, tiek teisinančius A. Ūsą, ir jokiems įrodymams nesuteikė prioriteto, kaip teigė apeliantai. Pakartotinis įrodymų tyrimas nėra reikalingas.
“Pirmos instancijos teismas bylos duomenų pagrindu priėmė išvadą, kad fakto, už kurį būtų galima taikyti baudžiamąjį įstatymą, šioje byloje nebuvo. Čia pastebėtina, kad apeliantas iš esmės nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, tačiau neteigia, jog jos neatitinka byloje nustatytų aplinkybių”, – pažymėjo V. Norkūnaitė.
Teisėja pabrėžė, kad bylose, susijusiose su mažamečiais vaikais, mažamečių parodymai negali būti vertinami taip pat kaip suaugusiųjų parodymai, o tiesioginių liudytojų paprastai nebūna, todėl reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, teismo medicinos ekspertų išvadas.
Teismo išvadose teigiama, kad maži netikslumai, neatitikimai mažametės parodymuose negali būti vertinami kaip pagrindas netikėti mažamete, tačiau jie turi būti vertiname visos bylos kontekste, reikia atsižvelgti į aplinką, kurioje augo vaikas, ir kitas aplinkybes.
Teismas pabrėžė, kad D. Kedžio dukros parodymai – vienintelis įrodymas, leidžianti apkaltinti A. Ūsą, kitų įrodymų nėra, o vaikų parodymų suabsoliutinti negalima.
Apylinkės teismas, pasak V. Norkūnaitės, išsamiai įvertino D. Kedžio dukros parodymus, atsižvelgė į specialistų vertinimus ir pagrįstai priėmė išvadą, kad parodymai neleidžia spręsti, kad tvirkinimo faktas buvo. Apygardos teismas pritarė apylinkės teismo išvadoms, kad D. Kedys apklausų metu galėjo daryti įtaką savo dukrai ir skatinti duoti tikrovės neatitinkančius parodymus.
“Teismas, remdamasis ekspertinio tyrimo analize ir surinkęs tyrimų duomenis į loginę visumą, padarė apibendrinamą išvadą, kad vienintelis vaiko parodymų apie patirtą seksualinę prievartą šaltinis ir vienintelė seksualinio pobūdžio patirtis buvo įkyrus, nekvalifikuotas filmavimas ir klausinėjimas tėvo namuose”, – sakė V. Norkūnaitė. Pasak jos, Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad tokia išvada priimta argumentuotai.
Neprieštaravo Vilniaus apygardos teismas ir žemesnės instancijos teismo išvadai, kad visi kiti įrodymai, kaltinantys A. Ūsą, pavyzdžiui, D. Kedžio ar N. Venckienės duoti parodymai, yra išvestiniai, besiremiantys tik nepatikimų D. Kedžio dukros liudijimų perpasakojimu, o ne kitais šaltiniais, kurie leistų teigti, kad A. Ūsas tvirkino mergaitę.
“Todėl teismas atmetė šiuos liudytojų parodymus kaip suformuotus melagingo šaltinio”, – pažymėjo teisėja.
Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisino iškart po paskelbimo.
Nutarties paskelbimo metu teismo salę saugojo policijos pareigūnai.
A. Ūso našlė Guoda Ūsienė teigė, kad teismo nutarties pergale nelaiko. “Mes netekome žmogaus, kokia čia pergalė”, – sakė ji.
Tačiau ji pažymėjo, kad teismo nutartis – didelis koziris, norint atremti tikinčių, kad A. Ūsas kaltas, pasisakymus.
“Tiesa yra mūsų pusėje, tai patvirtino du teismai. Nusikalstama veika buvo iš organizatorių pusės, nebuvo jokios kaltės iš kaltinamojo, visa tai buvo šmeižtas, privedantis iki žmonių netekties – žuvo ne vienas žmogus”, – sakė A. Ūso tėvas Aleksandras Ūsas.
Jis nenorėjo prognozuoti, ar byla gali pasiekti Aukščiausiąjį Teismą, ir teigė to nesureikšminantis: tiesa, A. Ūso teigimu, yra jo pusėje, o kai kurių žmonių nuomonės jokio teismo joks sprendimas nepakeis.
“Nevisai protaujantys ar su sveikatos negalia žmonės vis tiek nepakeis savo nuomonės”, – sakė A. Ūsas.
ELTA
