Vienuolika euro zonos narių nuo kitų metų taikys nevienareikšmiškai vertinamą finansinių sandorių mokestį. Dar visai neseniai jį palaikiusią Lietuvos Vyriausybę dabar apėmė dvejonės.
Įsivesti finansinių sandorių mokestį oficialiai sutiko Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir Vokietija. Tokiam jų žingsniui ką tik pritarė ir Europos Komisija (EK). Anksčiau skelbta, kad šį mokestį jos pasiruošusios pradėti taikyti nuo 2014 m.
„Tai ES mokesčių politikos etapas, leidžiantis ambicingesnėms valstybėms narėms vykdyti pažangią mokesčių politiką net ir tuo atveju, kai dėl jos negalima sutarti vieningai“, – komentavo eurokomisaras Algirdas Šemeta.
Vyriausybėms prieš tai nepavyko susiderėti dėl naujo mokesčio įvedimo visose ES valstybėse narėse ar visoje euro zonoje. Minėtoms valstybėms tai daryti leido vadinamoji sustiprinto bendradarbiavimo procedūra, įtvirtinta ES teisės aktuose. Numatoma, kad prekybai akcijomis ir obligacijomis bus taikomas 0,1 proc. tarifas, o kitiems išvestiniams produktams – 0,01 proc. tarifas.
Nors naujam mokesčiui nepritarė Jungtinė Karalystė, kuri jau renka 0,5 proc. mokestį už prekybą akcijomis, jį vis tiek turės mokėti investuotojai, įsikūrę vienoje iš minėtų vienuolikos valstybių ir prekiaujantys Londono akcijų biržoje.
Europos Komisija (EK) anksčiau skaičiavo, kad finansinių sandorių mokestis, jeigu būtų įvestas visose Bendrijos šalyse, per metus leistų surinti 57 mlrd. eurų. Tačiau britai tuomet atkirto, kad 46 mlrd. eurų iš planuojamų 57 mlrd. eurų sumokėtų būtent jų šalyje veikiančios finansų institucijos. O tai priverstų jas perkelti operacijas į šalis, kurios tokio mokesčio netaiko.
Jeigu britų skaičiavimai yra tikslūs, vadinasi, mokestį įsivedusios vienuolika valstybių iš jo gaus tik menkas pajamas. Be to, finansų institucijos gali nuspręsti jo nemokėti pačios, o perkelti jį ant klientų pečių.
Anksčiau rašyta, kad viena dalis iš mokesčio surinktos sumos patektų į ES, o kita – į konkrečių valstybių narių biudžetus. Kol kas neaišku, kur EK naudos būsimas pajamas. Gali būti, kad jos bus skirtos gelbėjimo fondams finansuoti.
Pasišiaušė estų bankai
Vyriausybės planai įsivesti finansinių sandorių mokestį ne juokais supykdė Estijos bankus ir Talino akcijų biržą, kaip remdamasi ETV pranešė Estijos visuomeninio transliuotojo ERR naujienų svetainė.
Estijos bankų asociacijos valdybos pirmininkas Priitas Perensas, kuris taip pat vadovauja „Swedbank“ Estijos padaliniui, tikino, kad naujas mokestis dėl mažos rinkos neigiamai atsilieps klientams: „Nieko negalima padaryti. Mokestis gali būti įvestas, bet galiausiai jį sumokės klientai.“
Talino akcijų biržos vadovas Andrusas Alberas priminė, kad 1984 m. finansinių sandorių mokestį įsivedusi Švedija patyrė didelę nesėkmę. Nemaža dalis finansų institucijų iš Stokholmo pabėgo į Londoną. Todėl buvo surinkta tik 5 proc. planuotų pajamų ir mokestį teko panaikinti. Tiesa, Švedijoje šio mokesčio tarifas buvo kur kas didesnis, nei siūlo ES. Iš pradžių jis siekė 1 proc., o vėliau buvo padvigubintas.
Be to, A. Alberas atkreipė dėmesį, kad Estija kol kas yra vienintelė valstybė Šiaurės ir Baltijos regione, planuojanti įsivesti finansinių sandorių mokestį. Tai esą šalį gali padaryti ypač pažeidžiamą.
Tačiau Estijos finansų ministras Jürgenas Ligi atkirto, kad siekis suvienodinti mokesčių naštą, tenkančią finansų ir kitiems ekonomikos sektoriams, yra visiškai suprantamas.
A. Butkevičius nebenori
Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius praėjusių metų pabaigoje, po susitikimo su eurokomisaru A. Šemeta, tikino, kad Lietuva taps dvylikta ES valstybe, kuri įsives finansinių sandorių mokestį. Premjeras žadėjo, jog Vyriausybė šį klausimą apsvarstys sausio pradžioje ir jam pritars. Tačiau sausio pradžioje jis persigalvojo – sprendimą nutarta atidėti ir surinkti daugiau informacijos.
IQ anksčiau jau rašė, kad Lietuvos bankas, remdamasis Austrijos ekonominių tyrimų instituto metodika, prieš kurį laiką suskaičiavo, kad apmokestinant tik centralizuotą prekybą akcijomis ir obligacijomis mūsų šalyje būtų surenkama maždaug 6,5 mln. litų finansinių sandorių mokesčio. Į mokestinę bazę įtraukus sandorių už biržos ribų ir išvestinių finansinių priemonių mainų apmokestinimą, Lietuvoje būtų surenkama maždaug 21 mln. litų.
Kategoriškai prieš finansinių sandorių mokestį pasisako vertybinių popierių birža „NASDAQ OMX Vilnius“. Biržos Rinkos operacijų departamento direktorius Saulius Malinauskas laikėsi nuomonės, kad mokestį sumokės ne finansų institucijos, o galutiniai investuotojai. Tai gali turėti neigiamų padarinių rinkai ir jos dalyviams, dar labiau sumažinti ir taip nedidelį šalies vertybinių popierių rinkos likvidumą.
