A.Šemetą „išgarsino“ skeptiškas požiūris į finansinių transakcijų mokesčio įvedimą.
Už mokesčius atsakingą eurokomisarą Algirdą Šemetą Europos socialistai kaltina proteguojant siaurus finansų sektoriaus interesus ir nekreipiant dėmesio į piliečių nuomonę. Tuo tarpu A. Šemeta tikina tiesiog norintis išlaikyti Europos konkurencingumą.
Europos Sąjungos (ES) kairiųjų dėmesio Lietuvos deleguotas komisaras nusipelnė pasisakydamas prieš finansinių transakcijų mokestį (FTM). Europos socialistai kartu su koalicija „Europiečiai už finansinę reformą“ net inicijavo peticiją, nukreiptą asmeniškai prieš A. Šemetą, esą pataikaujantį bankų interesams.
Už mokesčius atsakingas eurokomisaras pateko kairiųjų akiratin dar kovo 8 dieną, kai Europos Parlamente (EP) vyko balsavimas dėl rezoliucijos, kurioje minimas iki 0,05 proc. dydžio FTM įvedimas visiems finansiniams sandoriams. Parlamentarai rezultatu 529 prieš 127 pasisakė už šį mokesčių modelį. A. Šemeta tuomet pavadino balsavimą „neatsakingu“ ir „skubotu“.
Rezoliucijoje teigiama, kad FTM leistų visoje ES surinkti iki 200 mlrd. eurų per metus, taip pat užtikrintų didesnį finansinio sektoriaus indėlį kovojant su finansine krize bei stabilias pajamas viešosioms išlaidoms padengti. Nors šis EP sprendimas nėra privalomas, vienareikšmiška europarlamentarų nuomonė gali padaryti įtaką Europos Komisijos (EK) sprendimams.
Bijo „išstumti sandorius“ iš Europos
A. Šemeta sutinka, kad finansų sektorius mažiau prisideda prie valstybių pajamų nei kiti ūkio sektoriai, ir kad įdiegus FTM, arba vadinamąjį Tobino mokestį visame pasaulyje, tai leistų surinkti papildomų pajamų bei padidinti finansinio sektoriaus socialinę atsakomybę.
„Kapitalo pabėgimas iš ES yra mitas“, – sako austrų ekonomistas Stephanas Schulmesiteris.
„Finansų sektorius turi prisidėti prie ekonomikos atsigavimo. Taip manau ne tik aš, bet ir daugelis Europos politikų. Aktyviai diskutuojame tik apie tai, kokį apmokestinimo modelį vertėtų pasirinkti“, – EK pranešime cituojamas A. Šemeta.
Tačiau eurokomisaras gąsdina, kad jeigu šis FTM būtų įvestas tik ES, jis esą galėtų išprovokuoti masinį finansinių institucijų „pabėgimą“ iš Europos. Mokesčiai, pasak A. Šemetos, turi būti diegiami nesumažinant ES konkurencingumo ir „neišstumiant sandorių už Europos ribų“.
A. Šemeta teigia pasisakantis pieš FTM ir dėl to, kad eletroninius pervedimus esą sudėtinga apmokestinti, be to, kyla tikimybė, kad mokesčio našta kris ant vartotojų pečių. Jis kritikavo europarlamentarus, kad šie balsavo už FTM nelaukdami galutinių EK išvadų dėl galimos įvairių mokesčių modelių įtakos ekonomikai.
Eurokomisaras anksčiau siūlė apmokestinimą per finansinės veiklos mokesčius. Finansinės veiklos mokestis taikomas finansų sektoriaus įmonių pelnui ir atlyginimams, o finansinių sandorių mokestis taikomas tų sandorių dalyviams.
„Robino Hudo mokestis“
Stephanas Schulmesiteris iš Austrijos Ekonominių tyrimų instituto tikina, kad FTM yra „teisingas ir realistiškas“ mokestis, o baimės dėl finansinių institucijų galimo pabėgimo iš Europos yra nepagrįstos. „Kapitalo pabėgimas iš ES yra mitas. Finansiniai centrai nėra vien tik kompiuteriai“, – sako austrų ekonomistas, neigdamas A. Šemetos žodžius.
Europos socialistai, kurie praėjusiais metais nusprendė pradėti kampaniją už FTM įvedimą, kaltina A. Šemetą, esą jis ignoruoja Europos piliečių nuomonę, vadovaudamas „šališkoms konsultacijoms su finansinio sektoriaus atstovais“. Pasirašyti peticiją prieš A. Šemetą ragino ir Lietuvos socialdemokratai, pridurdami, kad esą eurokomisaras „visados buvo aktyvus bankų, sukėlusių pasaulinę krizę, gynėjas.“
Pasak socialistų, finansinius sandorius apmokestinantis FTM padėtų sustabdyti „besaikę ir žalingą techninės prekybos sistema paremtą spekuliaciją“ bei sumažintų „besaikį likvidumą“ finansinėse rinkose ir stabilizuotų turto kainų dinamiką.
FTM neveltui dažnai vadinamas „Robino Hudo mokesčiu“. Apmokestinus finansų sektorių visame pasaulyje, būtų galima gauti pajamų, kurias būtų galima panaudoti įgyvendinant globalius socialinės politikos tikslus, tarkime, finansuoti žaliąsias technologijas ar skirti paramą besivystančioms šalims.
Didžiosios euro zonos šalys – Vokietija ir Prancūzija – iš esmės pritaria šiam mokesčiui, nors bendro sutarimo šiuo klausimu ES šalys kol kas dar neranda. A. Šemetos kolega, ES vidaus rinkos komisaras Michelis Barnieris pavadino šį mokestį „gera idėja“, bet su sąlyga, kad jis būtų įvestas visame pasaulyje. Tačiau globaliu mąstu įvesti FTM labiausiai trukdo JAV skepticizmas.
Per ateinančius du mėnesius EK ketina apibendrinti tyrimų bei konsultacijų rezultatus ir birželio 24 dieną susirinkus ES šalių lyderiams dar kartą aptarti galimybę įvesti FTM.
