ELTA
Į Lietuvą atvykusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo rūpintis, kad Lietuvai po 2009 metų netrūktų elektros energijos, bet apie galimą Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimą nekalba.
Po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi surengtoje spaudos konferencijoje naujienų agentūros ELTA korespondento paklausta, ar ji mato galimybių, kad sprendžiant Lietuvos energetinio saugumo klausimus būtų pratęstas IAE darbas, A. Merkel pažymėjo, kad šiuo klausimu yra svarbus Lietuvos ir ES sutarimas.
“Kalbant apie energijos planą – tai yra sutarimai tarp Lietuvos ir ES. Žinoma, Vokietija dalyvaus tam, kad būtų užpildyti aprūpinimo energija poreikiai. Galbūt per Lenkiją, prijungiant Lietuvą prie bendro ES tinklo. Mes šiandien apie tai kalbėjome. Žinoma, dar pirma reikia išsiaiškinti, išanalizuoti bendrąjį energijos poreikį, ir aš išsakiau savo teigiamą poziciją, kad aš tuo klausimu domėsiuosi. Aišku, nebus taip, kad Lietuva po 2009 metų neturės elektros energijos”, – sakė A. Merkel.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo IAE uždaryti 2009 metų pabaigoje. Premjeras Gediminas Kirkilas sako neprarandąs vilties, kad pavyks įtikinti ES, jog jėgainę būtų leista eksploatuoti ilgiau. Anot Premjero, šiuo klausimu ypač svarbi yra Vokietijos pozicija.
Prezidentas V. Adamkus spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuva energetikos požiūriu yra izoliuota sala.
“Mes energijos šaltinių klausimu esame izoliuota sala, praktiškai priklausome tiek nuo Rusijos dujų, tiek naftos tiekimo. Jeigu jie uždarys visus kelius ir mums bus neįmanoma tuo energijos šaltiniu pasinaudoti, praktiškai mes sugriauname savo ekonominį gyvenimą, sustabdome tą pažangą, kurią per 18 metų įrodėme ES”, – sakė V. Adamkus, Vokietijos žurnalistų paklaustas, kodėl Lietuva taip nerimauja dėl energetinio saugumo.
Apžvalgininkų teigimu, Lietuvai ypač pavojinga tapti priklausomai nuo Rusijos energetikos srityje, nes Maskva energetiką dažnai naudoja kaip politinį įrankį.
A. Merkel pripažino, kad energijos aprūpinimas ir su tuo susijęs saugumas yra labai svarbūs visai Europai.
“Labai svarbu, kad kuo greičiau būtų išspręsta situacija, kad Baltijos valstybės nebūtų izoliuotos, kad būtų sukurti energetikos tiltai su Skandinavija arba per Lenkiją su Europa, ir ateityje mes diskutuosime šiais klausimais, nes energijos aprūpinimas ir su tuo susijęs saugumas yra labai svarbūs visoms Europos valstybėms. Aš dėsiu visas jėgas sprendžiant šį klausimą”, – sakė A. Merkel.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai spaudos konferencijoje taip
pat išreiškė griežtą nepritarimą Rusijos sprendimui pripažinti separatistinių
Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę ir pažymėjo, kad
ypač svarbu rasti bendrą ES poziciją.
Po susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi surengtoje spaudos konferencijoje naujienų agentūros ELTA korespondento paklausta, ar ji mato galimybių, kad sprendžiant Lietuvos energetinio saugumo klausimus būtų pratęstas IAE darbas, A. Merkel pažymėjo, kad šiuo klausimu yra svarbus Lietuvos ir ES sutarimas.
“Kalbant apie energijos planą – tai yra sutarimai tarp Lietuvos ir ES. Žinoma, Vokietija dalyvaus tam, kad būtų užpildyti aprūpinimo energija poreikiai. Galbūt per Lenkiją, prijungiant Lietuvą prie bendro ES tinklo. Mes šiandien apie tai kalbėjome. Žinoma, dar pirma reikia išsiaiškinti, išanalizuoti bendrąjį energijos poreikį, ir aš išsakiau savo teigiamą poziciją, kad aš tuo klausimu domėsiuosi. Aišku, nebus taip, kad Lietuva po 2009 metų neturės elektros energijos”, – sakė A. Merkel.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo IAE uždaryti 2009 metų pabaigoje. Premjeras Gediminas Kirkilas sako neprarandąs vilties, kad pavyks įtikinti ES, jog jėgainę būtų leista eksploatuoti ilgiau. Anot Premjero, šiuo klausimu ypač svarbi yra Vokietijos pozicija.
Prezidentas V. Adamkus spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuva energetikos požiūriu yra izoliuota sala.
“Mes energijos šaltinių klausimu esame izoliuota sala, praktiškai priklausome tiek nuo Rusijos dujų, tiek naftos tiekimo. Jeigu jie uždarys visus kelius ir mums bus neįmanoma tuo energijos šaltiniu pasinaudoti, praktiškai mes sugriauname savo ekonominį gyvenimą, sustabdome tą pažangą, kurią per 18 metų įrodėme ES”, – sakė V. Adamkus, Vokietijos žurnalistų paklaustas, kodėl Lietuva taip nerimauja dėl energetinio saugumo.
Apžvalgininkų teigimu, Lietuvai ypač pavojinga tapti priklausomai nuo Rusijos energetikos srityje, nes Maskva energetiką dažnai naudoja kaip politinį įrankį.
A. Merkel pripažino, kad energijos aprūpinimas ir su tuo susijęs saugumas yra labai svarbūs visai Europai.
“Labai svarbu, kad kuo greičiau būtų išspręsta situacija, kad Baltijos valstybės nebūtų izoliuotos, kad būtų sukurti energetikos tiltai su Skandinavija arba per Lenkiją su Europa, ir ateityje mes diskutuosime šiais klausimais, nes energijos aprūpinimas ir su tuo susijęs saugumas yra labai svarbūs visoms Europos valstybėms. Aš dėsiu visas jėgas sprendžiant šį klausimą”, – sakė A. Merkel.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai spaudos konferencijoje taip
pat išreiškė griežtą nepritarimą Rusijos sprendimui pripažinti separatistinių
Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę ir pažymėjo, kad
ypač svarbu rasti bendrą ES poziciją.
Platinti, skelbti, kopijuoti ELTA informacijas ir
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo
draudžiama.
Bendrinti šį straipsnį
