A. Lukašenka grasina taip pat parengti „juodąjį sąrašą“.
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrams sutarus stiprinti sankcijas Baltarusijai, aukščiausi pastarosios šalies pareigūnai paskelbė rengiantys atkirtį. Nors Lietuvos pramonininkai įspėjo apie „katastrofiškus“ Baltarusijos sankcijų Lietuvai padarinius analitikas Vytis Jurkonis teigia, kad tai tėra viešieji ryšiai, o pats Aliaksantras Lukašenka neturi galimybių imtis jam ekonomiškai nenaudingų veiksmų.
Penktadienį vykusiame susitikime ES ministrai į vadinamąjį juodąjį sąrašą sutarė įrašyti dar 12 asmenų pavardes ir įtraukti 29 režimą remiančias įmones. Iki šiol sąraše buvo minimas 231 asmuo ir 3 įmonės.
Į sąrašą įtrauktiems asmenims neišduodamos vizos keliauti į ES šalis, įšaldomos jų sąskaitos ES valstybių bankuose.
„Reaguodami į tokius veiksmus, mes taip pat parengėme „juodąjį sąrašą“. Jis dar nėra baigtas, bet būtinai bus baigtas. Į sąrašą įtrauktiems žmonėms ir įmonėms bus siūloma taikyti ekonomines sankcijas“, – Baltarusijos prezidentą A. Lukašenką cituoja Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“.
Savo ruožtu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalį palikę ES valstybių narių ambasadoriai šalyje nebelaukiami. „Baltarusija nemato reikalo, kad jos teritorijoje būtų sankcijų taikymui pritarę asmenys“, – ministerijos atstovą spaudai cituoja „EUobserver“ naujienų svetainė.
Ar gali imtis silpnosios grandies?
Praėjusią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija įspėjo, kad Lietuva gali patirti 7 mlrd. Lt nuostolių, jei Baltarusija imtųsi atsakomųjų sankcijų ir nukreiptų savo krovinius nuo Klaipėdos. Nuo to nukentėtų ne tik uostas, bet ir geležinkeliai. Lietuvos vežėjams galėtų būti skausmingas Baltarusijos pasienio pralaidumo susiaurinimas, teigia pramonininkai.
Tačiau Vytis Jurkonis, Rytų Europos studijų centro ekspertas, teigia, kad pramonininkai manipuliuoja skaičiais – skelbdami apie 7 mlrd. Lt nuostolius jie sudėjo paėmė visą metinę prekybos su Baltarusija apyvartą ir prie jos dar pridėjo ateities lūkesčius. Pasak V. Jurkonio, apie visišką ekonominę blokadą nėra nei kalbos, o argumentuojantys, kad A. Lukašenka yra neprognozuojamas, turėtų pritaikyti šį argumentą ir sau patiems.
„Tai ką tuomet siūlo tie, kurie už dialogą? Bendradarbiavimą su tuo, kuris gali tave bet kada apmulkinti?“, – sako V. Jurkonis.
Jo teigimu, darydami spaudimą Lietuvos institucijoms pramonininkai išties siekė „nusiųsti signalą“ Minskui, jog padarė viską, kad sankcijos būtų kuo švelnesnės.
Reikia balansavimo politikos
V. Jurkonis teigia, kad „Europa Baltarusijai yra žymiai reikalingesnė nei Baltarusija Europai“, taigi A. Lukašenkai reikia grįžti prie vadinamosios balansavimo politikos – tarp Rusijos ir ES – ir jis negali sau leisti imtis veiksmų, kurie paliktų jį vieną su Rusija.
Kalbant skaičiais, kurios pateikia „Eurostat“, ES importas iš Baltarusijos 2010 metais sudarė 0,2 proc. viso importo ir partnerių sąraše Baltarusija užėmė 54 vietą (2,635 mlrd. eurų). Eksportas į Baltarusiją sudarė 0,5 proc. viso ES eksporto (34 vieta, 6,620 mlrd. eurų).
Tuo metu Baltarusijai ES 2010 metais ES buvo antra pagal dydį prekybos partnerė, kurią lenkė tik Rusija. Baltarusijos importas iš ES sudaro 21,7 proc. viso šalies importo, o eksportas į ES – 30,1 proc. eksporto.
Atrodytų, kad esant tokiam jėgų santykiui Baltarusijai galėtų imtis sankcijų nebent prieš pavienes šalis, tokias, kaip Lietuva. Tačiau V. Jurkonis teigia, kad selektyvios sankcijos būtų neadekvačios ir, be to, „su tokia ekonomine situacija, kokia yra, A. Lukašenka negali sau leisti prabangos ko nors spausti ir ekonomiškai nenaudingų sprendimų nepriims“.
Pasak V. Jurkonio, bet kokios sankcijos – ar politinės, kaip atsisakyti įsileisti atšauktus ES ambasadorius, ar ekonominės – verstų Baltarusiją labiau atsisukti į Rusiją, „iš kurios daug malonės ji tikėtis negali“. Eksperto teigimu, Rusija toliau sieks perimti Baltarusijos įmones ir naudotis privatizacija, o patį A.Lukašenką paversti marionetiniu vadovu.
