A. Kubilius patikino, jog dujų milžinės nereikia baimintis.
Premjeras Andrius Kubilius teigė nematantis kliūčių, kodėl Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ negalėtų tapti vienu iš naujos dujų perdavimo tinklų valdymo bendrovės investuotojų. Jo teigimu, Rusijos koncernas neturėtų lemiamo balso priimant sprendimus, tad nepagrįstai didelės įtakos nereikėtų baimintis.
Kalbėdamas „Žinių radijui“ premjeras tikino, jog susitikimas su „Gazprom“ atstovais buvo vilkinamas ne dėl Lietuvos iniciatyvos stokos: „Reikia pasidžiaugti, kad po ilgo laiko tarpo, kai mes vis kviesdavom „Gazprom“ vadovus aptarti „Lietuvos dujų“ sistemos pertvarką ir dujų kainų politiką, ir į tai nebūdavo tinkamai atsakoma, tai dabar jau patys „Gazprom“ vadovai šio susitikimo norėjo ir siekė.“
A.Kubilius teigė, jog Rusijos dujų koncerną tenkina dujų tinklų atskyrimo klausimas ir čia „Gazprom“ neliks užnugaryje – kompanijai bus siūloma tapti dujų perdavimo tinklų valdymo bendrovės dalininku.
„Bet mes taip pat išdėstėme, kaip mes matome po viso direktyvos įgyvendinimo ir atskyrimo atskirų veiklų ir atskirų kompanijų veikimo tose veiklose (perdavime ir skirstyme, ir kituose dalykuose), toliau bendrą darbą su „Gazprom“. Aš įteikiau jam („Gazprom export“ vadovui Aleksandrui Medvedevui – aut. past.) ir laiške išdėstytus pasiūlymus, kuriuos vėliau įvardino ir Arvydas Sekmokas, kad mes matytumėm „Gazprom“ kaip finansinį investuotoją, neturintį lemiamo balso sprendimuose, dalyvaujant mūsų perdavimo srities operatorių eteryje perdavimo tikslais“, – sakė premjeras.
Jis pripažino, kad koncerno vadovas turėjo pastabų dėl trečiojo paketo įgyvendinimo terminų – dujų perskyrimo sistema turi būti sutvarkyta 2014 m., tačiau teigė, jog Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai.
„Mes neturime kokių nors išimčių ar galimybių taikyti išimtis – mes pažeistume Europos Sąjungos teisę. Antras dalykas, mums patiems šios direktyvos įgyvendinimas yra labai svarbus, kiek galima greitesnis, bent jau iki 2014 m. pabaigos, nes tuomet jau turėtume turėti veikiantį suskystintų dujų terminalą“, – kalbėjo A. Kubilius.
Rūpinosi „Achema“
Nors A. Kubiliui per susitikimą su A. Medvedevu nepavyko išderėti pigesnių dujų šaliai, tačiau pigiau už jas mokės bendrovė „Achema“. Premjeras nesigynė ir prisipažino, jog dėl palankesnių sąlygų kreipėsi į „Gazprom“. Tiesa, aiškinama, jog apie mažesnes kainas nebuvo kalbama, prašyta „Achemą“ pervesti į „Gazrpom export“ sistemą. Ši sąlyga ir leido sumažinti „Achemai“ tiekiamų dujų kainas.
Ministro pirmininko atstovai patikslino, jog dėl pervedimo į „Gazprom export“ bendrovė „Lietuvos dujos“ nesikreipė. Tiesa, jau tapusi šio koncerno padalinio dalimi, „Lietuvos dujos“ dėl kainų nesugebėjo nsuiderėti.
„Mes tikrai rūpinamės visomis įmonėmis, kurioms iškyla kokių nors rūpesčių kitose valstybėse. Tame mes matome savo svarbią užduotį. Jeigu mums pavyksta ir galime kuo nors padėti, galime tik pasidžiaugti. Nors dabar, štai, lyg ir tenka girdėti kritiškų pastabų, kad rūpinamės dujų tiekimu „Achemai“. Ir ne tiek dėl kainos, o ir dėl to, kad jie irgi būtų kaip galima greičiau perkelti į „Gazprom export“ padalinį“, – kalbėjo premjeras, pridūręs, jog Vyriausybės rūpesčio sulaukia ir kitos šalies įmonės.
A. Kubilius teigė, jog mažesnė dujų kainų Lietuvai – ne valdžios problema. Anot jo, per susitikimą su „Gazprom export“ vadovu A. Medvedevu buvo išreikšta kritika „Lietuvos dujoms“, nesugebėjusioms užtikrinti efektyvių derybų: „Todėl viena iš priežasčių, bent jau iš „Gazprom“ pusės įvardijama, kodėl Lietuvos kiti vartotojai kol kas neturi mažesnių kainų, ta priežastimi buvo įvardinta tai, kad „Lietuvos dujos“ normalių derybų, normalaus reikalavimo Lietuvos vartotojams gauti mažesnes kainas jiems iki šiol nebuvo tinkamai suformulavę.“kodėl Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ negalėtų tapti vienu iš naujos dujų perdavimo tinklų valdymo bendrovės investuotojų. Jo teigimu, Rusijos koncernas neturėtų lemiamo balso bendrovės sprendimuose, tad nepgrįstai didelės įtakos nereikėtų baimintis.
